„2006 metais Europos Sąjunga priėmė direktyvą, pagal kurią pasakė, kad farmakotechnikų, t. y. žmonių, kurie baigė kolegijas, mokslas ten trunka 3 ir daugiau metų, kad jų veikla turi būti kontroliuojama vaistininkų – žmonių su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, jų studijos trunka apie 5 metus. Europos direktyva nustatė, kad farmakotechnikų veikla turi būti kontroliuojama, o šalys turi pasirinkti būdą – ar tiesioginiu, ar nuotoliniu būdu ta kontrolė turi būti“, – Eltai aiškino A. Matulas.
„Lietuva (...) priėmė įstatymą, pagal kurį nuo liepos 1 dienos farmakotechnikų veikla turės būti kontroliuojama tiesiogiai šalia dirbant vaistininkui. Ir dabar, pagal surinktus duomenis, gali įvykti taip, kad apie 135 vaistines mažesniuose miesteliuose, kurių apyvarta yra maža, tiesiog negalės toliau tęsti veiklos, nes nebus šalia galimybės įdarbinti vaistininką, nes arba jų nebus, arba apyvarta vaistinės tokia maža, kad arba privatus, arba tinklinė vaistinė nebus suinteresuota jų išlaikyti. O farmakotechnikai neteks darbo“, – nurodė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu. Pasak A. Matulo, neleisdami farmakotechnikams dirbti kontroliuojamiems nuotoliniu būdu, parlamentarai išstums vaistininkų padėjėjus iš darbo rinkos.
„Tai dabar yra siūlymas, kad tiems, kurie baigė farmakotechniko mokslus iki 2006 metų, (...) leisti pabaigti savo veiklą dabartinę kontroliuojant veiklą nuotoliniu būdu“, – paaiškino politikas, pridurdamas, kad tokiu būdu Lietuvos vaistinės dirba jau keletą metų.
„Nes jeigu mes to nepakeisim, nuo liepos 1 dienos šių metų gali būti, kad regionuose užsidarys kai kurios vaistinės. Tai mes kalbėdami per rinkimus ir aplamai visur, kad vykdom regioninę politiką, akivaizdu, kad darome priešingai, tiesiog bandom išeliminuoti iš darbo rinkos silpniausią grandį –farmakotechnikus“, – teigė A. Matulas.
Jis pridūrė, kad nuotolinis farmakotechnikų kontroliavimo būdas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje.
„Pavyzdžiui, Danija leidžia laisvai dirbti farmakotechnikams toliau, jų veiklą kontroliuoja nuotoliniu, Suomija, Norvegija irgi, Švedija leidžia farmakotechnikams dirbt jų veiklą kontroliuojant nuotoliu, Portugalija lygiai taip pat leidžia farmakotechnikams dirbt (juos kontroliuojant – ELTA) nuotoliniu būdu“, – nurodė politikas.
„Dalis šalių Europos Sąjungoje pasirinko švelnesnį kelią nei išmesti iš rinkos, neuždarinėti mažų vaistinių. Mes gi pasirinkome patį griežčiausią būdą“, – sakė A. Matulas.
Konservatoriaus teigimu, Lietuvai pasirinkus tiesioginį farmakotechnikų kontrolės būdą, 20 ir daugiau metų vaistinėse pradirbę vaistininkų padėjėjai nebegalės tęsti darbo mažesniuose miesteliuose. Todėl, pažymi A. Matulas, siekiama priimti įstatymo pakeitimus.
„Direktyva įpareigojo šalis pasirinkti kontrolės būdą. Tai kodėl danai, norvegai, portugalai, švedai, suomiai pasirenka logišką kontrolės būdą, kuris nenuskriaustų pačios mažiausios, silpniausios žmonių grupės, o mes kažkodėl norime peršokti aukščiau bambos ir pasakom – jau tas, kuris pradirbo 20 ar 30 metų vaistinėje, dabar jau kažkodėl, staiga nuo liepos pirmos dienos negalės dirbti“, – piktinosi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
„Tai siekiant apsaugoti mažus miestelius, kuriuose yra likusi viena vaistinė, ir neišmesti iš rinkos paruoštus žmones, kurie daugybę metų dirbo ir jokių klaidų nedarė, ir kol nebuvo priimta ES direktyva, dirbo tą patį darbą“, – teigė A. Matulas.
Opozicija kritikuoja valdančiųjų siūlomas pataisas: tai pataikavimas verslo interesams
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai kritikuoja valdančiųjų siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas.
„Sveikatos sistemos situacija Lietuvoje lemia, kad patekti pas gydytoją dažnai užtrunka bent keletą dienų, todėl visiškai natūralu, jog sušlubavus sveikatai pirmiausia einama į vaistinę ir klausiama vaistininko patarimo, juo remiantis įsigyjami ir vartojami vaistai“, – frakcijos pranešime žiniasklaidai pažymi demokratų atstovas Tomas Tomilinas.
Pasak jo, vaistininkai nėra paprasti pardavėjai, daug dažniau jie yra konsultantai, pirmieji žmonės, kurių patarimo klausiama, nes jie yra arčiausiai žmonių, visada lengvai prieinami, jais pasitikima.
Parlamentaro teigimu, bandymas leisti vaistininkų padėjėjams dirbti vieniems, yra „pataikavimas verslo interesams, kuriems svarbu sutaupyti darbuotojų sąskaita, paliekant vaistininką konsultuoti nuotoliniu būdu bent keletą padėjėjų vienu metu.“
T. Tomilinas pabrėžia, kad verslo interesus šiuose pakeitimuose įžvelgia ir Vaistininkų profesinė sąjunga ir kiti profesijos atstovai.
„Jokių privalumų šis pakeitimas neturi. Jis neatneš naudos pacientams, nepalengvins darbo vaistininkams, užkraus neaiškias papildomas atsakomybes vaistininkų padėjėjams ir turės sunkiai prognozuojamų pasekmių visuomenės sveikatai. Vieninteliai, kurių interesas čia atstovaujamas, yra vaistinių savininkai, kurių pelnai padidės, o atsakomybė – ne, nes sveikata rizikuoja žmonės, o atsakomybė tenka darbuotojams“, – pranešime teigia T. Tomilinas.
