2022 m. lapkritį Klaipėdos apygardos teismas nusprendė medikę, kuri pati nepasiskiepijusi nuo COVID-19 priskyrė sau kito asmens įrašą apie pasiskiepijimą ir tokiu būdu gavo galimybių pasą, Europos Sąjungos (ES) skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą, pripažinti kalta dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Tąkart teismas jai skyrė 7 tūkst. eurų baudą, uždraudė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje, priteisti iš medikės 2 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 975 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Šį nuosprendį medikė apskundė Apeliaciniam teismui, prašydama išteisinti ją, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, panaikinti draudimą dirbti valstybės tarnyboje, atmesti civilinį ieškinį.
Apeliacinis teismas iš dalies tenkino jos skundą ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl esminio kaltinimo. Teismas išteisino moterį dėl piktnaudžiavimo, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliacinis teismas savo sprendimu taip pat sumažino medikei skirtą piniginę baudą už dokumentų klastojimą – nuo 7 tūkst. iki 1650 eurų. Teismas taip pat panaikino anksčiau moteriai skirtą apribojimą dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Teismas kartu atmetė civilinį ieškinį medikei. Kita pirmos instancijos nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Bylos duomenimis, moteris 2021 m. rugsėjį, dirbama vienoje sveikatos apsaugos įstaigoje, vakcinavimo vietoje, naudodamasi kolegės prisijungimo prie elektroninės sistemos duomenimis, siekdama įgyti savo vardu ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą ir galimybių pasą, vietoje skiepytis atėjusio kito asmens duomenų į sistemą suvedė savo asmens duomenis ir tikrovės neatitinkantį telefono numerį, raštu užpildė savo vardu kontrolinį skiepų suaugusiems kontraindikacijų patikrinimo klausimyną.
Medikė tokiu būdu pateikė save kaip asmenį, pasiskiepijusį „Jannsen“ vakcina, nors jokia vakcina nuo COVID-19 ji nebuvo skiepyta. Moteris, pasinaudojusi kito asmens duomenimis, gavo galimybių pasą ir ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą. Tuomet, karantino metu, nuo koronaviruso pasiskiepiję ir minėtus dokumentus tokiu būdu gavę asmenys turėjo daugiau galimybių nei nepasiskiepiję. Pasiskiepiję, pavyzdžiui, galėjo lankytis didesniuose prekybos centruose, masiniuose renginiuose, grožio salonuose, sporto klubuose ir pan.
Medikė, apskundusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigė, jog 2021 m. bijojo skiepytis, o, klastodama dokumentus, esą pasielgė neapgalvotai.
„(Kaltinamoji – ELTA) domėjosi vakcinų kūrimu, efektyvumu, taip pat ir mokslininkų nuomone dėl šių vakcinų, nes, būdama alergiška, bijojo dėl savo sveikatos, galimų komplikacijų. Pagal nustatytą tuometinį teisinį reguliavimą (kaltinamoji – ELTA) be vakcinacijos negalėjo dirbti, ji turėjo kas 10 dienų pateikti COVID-19 neigiamų testų rezultatus, todėl, nesuprasdama, kad daro sunkų nusikaltimą, pasielgė neapgalvotai“, – dėstoma kaltinamosios skunde byloje.
Apeliacinis teismas, išteisinęs medikę dėl piktnaudžiavimo, pažymėjo, kad, pagal darbo pobūdį ir eitas pareigas nors ji yra prilyginta valstybės tarnautojui, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dėl moters padarytos veikos didelės žalos valstybė, juridinis asmuo bei fizinis asmuo nepatyrė.
„Byloje nustatyta, jog (kaltinamajai – ELTA) suklastojus tikrą dokumentą e.sveikata sistemoje, jai buvo sugeneruotas galimybių pasas ir ji įgijo visas teises ir lengvatas, kurias gauna pilnai vakcinuoti asmenys, taip pat ji galėjo įgyti ir Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą. Tačiau pažymėtina, kad minėtais dokumentais (kaltinamoji – ELTA) galėjo pasinaudoti tik vieną dieną, ir byloje nėra duomenų, kad minėtais dokumentais ji būtų pasinaudojusi. Taip pat byloje nustatyta, kad (kaltinamoji – ELTA) atliko ne sistemingus, o vienkartinį veiksmą, suvesdama į sistemą neteisingus duomenis, o tikro dokumento suklastojimas nesukėlė jokių realių teisiškai reikšmingų padarinių tiesiogiai nuo jos nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam“, – teigiama teismo nuosprendyje.
Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad medikė yra anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai. Bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos vertinimu, moteris pirmos instancijos skirtas draudimas dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus yra neproporcingas.
„Pasveriant vertybes, kolegijos vertinimu, didesnė nauda visuomenei ir valstybei bus, jog ilgalaikį ir sudėtingą mokymo procesą praėjęs ir gydytojo kvalifikaciją įgijęs asmuo toliau teiks visuomenei naudingas ir labai trūkstamas gydymo paslaugas, nei kad pakankamai ilgam laikui bus eliminuotas iš darbo rinkos, praras kvalifikaciją, ar apskritai po to į darbo rinką nesugrįš.
Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri, be kita ko, ir apsunkintų nuosprendžio įvykdymą mokant paskirtą baudą, būtų neracionalu, neprotinga ir neteisinga“, – teigiama teismo nutartyje.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiama Aukščiausiajam Teismui.
