Tiesa, žmonių užsikrėtimai išlieka retenybe. Vasario pabaigoje viso pasaulio specialistų žvilgsniai nukrypo į Kambodžą. Nuo paukščių gripo mirė vos 11 metų mergaitė, o nerimo lygį padidino tai, kad liga nustatyta ir jos tėvui. Tiesa, šiam infekcijos simptomai nepasireiškė. Lengviau atsikvėpta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertams paskelbus, jog nėra ženklų, kurie rodytų, kad virusas buvo perduotas vieno žmogaus kitam žmogui.
Būtent tokio pokyčio bijoma labiausiai. PSO duomenimis, nuo paukščių gripo mirė 56 proc. visų užsikrėtusių žmonių, t.y. nuo 2003 m. fiksuotos 135 mirtys.
Dabar žmonių užsikrėtimai fiksuojami dėl glaudaus kontakto su naminiais paukščiais. Tačiau virusas jau pateko į kitus žinduolius, įskaitant audines ir lapes. Jei jo plitimas tarp žmonių virstų realybe, mirtingumas gali būti didelis, sako Bostono universiteto medicinos profesorius Davidas Hameris.
Iliustratyvų pavyzdį galima aptikti praėjusiame amžiuje: 1918 m. gripo pandemija, nusinešusi apie 40 milijonų žmonių gyvybių, kilo iš paukščių.
Virusas H5N1 – paukščių gripo sukėlėjas, pirmą kartą nustatytas 1996 m. Pietų Kinijoje ir Honkonge. H5N1 virusas nužudo didelę dalį užkrėstų naminių paukščių, todėl yra laikomas ypač patogenišku. Virusas nėra prisitaikęs lengvai užkrėsti žmogų, bet tais atvejais, kai jam tą padaryti pavyksta, gali sukelti ypač sunkią ligą.
Iki 2021 m. H5N1 paplitimas nebuvo didelis, fiksuoti tik sporadiški protrūkiai tarp laukinių ir naminių paukščių. Tačiau pastaraisiais metais H5N1 virusas sukėlė didžiausius kada nors Europoje fiksuotus protrūkius tarp laukinių ir ūkiuose auginamų paukščių.
Kambodžos sostinėje Pnompenyje įsikūrusio Pastero insituto tyrėjas Erikas Karlssonas priklausė komandai, kuri tyrė iš susirgusios mergaitės paimtus mėginius.
Jis priminė, kad paskutinį kartą Kambodžoje žmogaus užsikrėtimas paukščių gripu fiksuotas 2014 m. ir neaišku, kodėl po tokios ilgos pertraukos nustatytas naujas ligos atvejis. Tačiau tyrėjas pridūrė, kad tai gali būti susiję su „COVID-19 pandemijos sąlygotomis pasauliniais žemės ūkio praktikos pokyčiais, galėjusiais sudaryti palankias sąlygas viruso plitimui“.
„Žinome, kad Kambodžoje dėl pandemijos daugiau žmonių ėmė naminius paukščius auginti savo namų kieme. Daug turizmo sektoriuje dirbusių žmonių neteko pajamų šaltinio, todėl turėjo ieškoti naujų būdų užsidirbti ir rasti maisto savo šeimoms.
Pakitusios ūkininkavimo praktikos didina paukščių gripo perdavimo žmonėms riziką. Įtakos turi ir gyventojų sveikatos pokyčiai. Pavyzdžiui, nepakankamai maisto gaunantys, išsekę arba priešingai – antsvorio turintys žmonės gali lengviau užsikrėsti“, – teigė E.Karlssonas.
Nerimą sukėlė neįprasti atvejai
Nors paukščių gripo plitimas sulaukė menko visuomenės dėmesio, tačiau per pastaruosius metus fiksuota protrūkių gausa pranoksta viską, ką pasaulis matė anksčiau, rašo „Forreign Affairs“.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija užfiksavo šimtus H5N1 viruso protrūkių dešimtyse šalių. Vien 2023 m. sausį organizacija užfiksavo 70 protrūkių trijuose žemynuose. Per 3 savaičių laikotarpį teko sunaikinti 3 milijonus paukščių.
Infekcija nustatyta ir įvairiems žinduoliams – skunkams, lapėms, lūšims, lokiams, kalnų liūtams ir tigrams. Mokslininkams ypatingą nerimą kelia šie atvejai. Gripo virusas yra pagarsėjęs savo polinkiu prisitaikyti, mutuoti ir jungtis su kitais gripo virusais, sudarydamas naujus potipius.
Viruso universalumas ir praeities pandemijų patirtis yra pagrindinės priežastys, kodėl gripas ilgą laiką buvo laikomas didžiausiu infekcinių ligų rizikos veiksniu. Tai, kad virusas jau užkrečia įvairius žinduolius, padidina galimybę, kad H5N1 gali plisti tarp žmonių.
Ispanijoje neseniai atliktas tyrimas, kuriuo atkreiptas dėmesys į šio scenarijaus tikimybę. Dauguma žinduolių užsikrėtimo atvejų yra vienetiniai, kai gyvūnas turi tiesioginį kontaktą su paukščiu. Pavyzdžiui, lapė paukščių gripu gali užsikrėsti ėsdama kritusio paukščio mėsą.
Tačiau Ispanijoje tyrėjai pastebėjo didesnį susirūpinimą keliantį modelį. Komercinėje fermoje audinė susirgo H5N1, nors regione nebuvo pranešta apie naminių paukščių protrūkius. Vėlesnis tyrimas paskatino epidemiologus padaryti išvadą, kad virusas greičiausiai plinta tarp gyvūnų. Audinės gali užsikrėsti ir paukščių, ir žmonių gripo virusais, o tai rodo, kad šiuose gyvūnuose virusas gali prisitaikyti lengviau plisti tarp žmonių.
Audinės nėra vieninteliai žinduoliai, galėję vieni kitiems perduoti H5N1 virusą. Peru sveikatos apsaugos pareigūnai kovo mėnesį pranešė, kad prie šalies krantų buvo rasta dešimtys tūkstančių laukinių paukščių ir beveik 3500 jūrų liūtų, kurie visi buvo užkrėsti paukščių gripu.
Visi jūrų liūtai galėjo turėti tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais. Tačiau atsižvelgiant į nelaimės mastą, gali būti, kad virusas plito tarp pačių žinduolių. Veterinarinės tarnybos tyrimas negalėjo atmesti tokios galimybės.
Įmanomi trys scenarijai
Galimi keli tolesnės paukščių gripo evoliucijos scenarijai. Jis gali išlikti grėsme tik gyvūnams ir galiausiai atsitraukti. Taip jau buvo anksčiau.
Kita galimybe – virusas išplis tarp gyvūnų, o žmonių užsikrėtimai išliks nedažnais nutikimais. Pandemijos būtų išvengta, bet tai keltų didžiulę ekologinę ir ekonominę grėsmę. Kiaušinių ir paukštienos kainos šautų į viršų, kiltų pavojus nykstančioms gyvūnų rūšims.
Didžiausią susirūpinimą kelia trečiasis scenarijus: H5N1 virusas mutuoja ir geba lengvai plisti tarp žmonių.
Neįmanoma pasakyti, kuris iš šių scenarijų išsipildys. Perdėta reakcija į grėsmę reikštų nebūtiną visuomenės dėmesio ir išteklių eikvojimą.
Visgi pasaulio visuomenė, tarptautinės organizacijos ir šalių vyriausybės turėtų būti pasiruošusios galimai grėsmei tam, kad viena pandemija žmonijos neužkluptų netikėtai, kaip tai prieš kelis metus nutiko pasaulyje ėmus plisti COVID-19 infekcijai.
