– Kas tai yra dantų griežimas?
– Dantų griežimas, dar kitaip vadinamas bruksizmu, Lietuvoje vertinamas pagal tarptautinę ligų klasifikaciją ir patenka į psichiatrinių sutrikimų skiltį. Todėl odontologai šią problemą apibrėžia kaip smilkinio apatinio žandikaulio sąnario veiklos sutrikimą, kurio viena iš formų gali pasireikšti ant dantų.
Kalbant apie patį dantų griežimą, trynimą, kietą sukandimą, bruksizmas apibrėžiamas kaip pasikartojantis kramtymo raumenų veiklos sutrikimas, kuriam būdingas dantų sukandimas arba trynimas ir apatinio žandikaulio padėties užfiksavimas, stūmimas be dantų kontakto. Taip reiškia, kad net ir bedančiai žmonės gali turėti bruksizmą. Jie negrieš dantimis, bet tai vis tiek bus bruksizmas.
Tad tai yra kramtymo sistemą aptarnaujančių raumenų sutrikimas. O toliau jau kenčia pakeliui patenkantys dalykai – dantys, periodontas, žandikaulio kaulas, raumenys, sąnarys ir t.t.
– Iš kur kilo pats žodis bruksizmas?
– Jau Biblijoje randama daug teiginių apie raudojimą ir dantų griežimą labai įvairiuose kontekstuose. Šventuosiuose raštuose daugiausia buvo naudojama graikų kalba, kurioje dantų griežimas buvo įvardijamas kaip bruksmos.
– Tad bruksizmas ir griežimas dantimis nėra šiuolaikiniai terminai?
– Prisiminkime ir tokias lietuvių liaudies patarles, kaip „Griežiu dantį ant kaimyno“. Visi žinduoliai griežia dantimis ir turi bruksizmo požymių. Ankstesni tyrimai, kai tokie dar buvo leidžiami, parodė, kad net atkirtus centrinę nervų sistemą, gyvūnai ir toliau grieždavo dantimis.
Bruksizmas yra pirmiausia ne apie dantis, o raumenis. O raumenys neveikia savarankiškai, juos valdo smegenys.
– Koks būna bruksizmas?
– Jis gali būti be pasekmių, su nesunkiai valdomomis pasekmėmis ir su sunkiai valdomomis pasekmėmis. Tad bruksizmas gali būti ir nesukelti neigiamo organizmo atsako. Ypač dėl to, kad dantimis griežiama ne nuolatos.
Į tas pasekmes, kurios yra lengvai arba sunkiai valdomos, reikia laiku sureaguoti ir kreiptis į specialistą pagalbos. Pirmiausia apie tokią probelemą turėtų žinoti šeimos gydytojas, bet tai tikrai retas reiškinys Lietuvoje. Dažniausiai kreipiamasi į odontologą. Bruksizmas dažnai siejamas su nerimu, tad su odontologu tikrai galima pasitarti ir apie tai.
– Ar bruksizmą galima nustatyti tiesiog pasikalbėjus su odontologu, ar tam reikia išsamesnių tyrimų?
– Žvelgiant iš kasdienės perspektyvos, specialių tyrimų tam nėra. Yra tam tikri bruksizmo požymiai burnoje, kuriuos gali atpažinti odontologas arba šeimos gydytojas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, tyrimų tikrai yra, galima prie galvos prijungti specialius aparatus, stebėti smegenų, kramtymo raumenų, net širdies veiklą ir t.t. Tokie ištyrimai vyksta vadinamosiose miego klinikose. O miego specialistai dažniausiai yra neurologai. Mokslo tyrimai pasitelkiami tada, kai jau paprastos priemonės nepadeda.
Įtariant bruksizmą, gydytojas gali paklausti paciento apie miegą, ar išsimiegama, ar pakanka poilsio. Miego sutrikimai dažnai siejami su nerimo sutrikimais. O nerimas susijęs su bruksizmu. Naujausi tyrimai rodo, kad ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje nerimo paplitimas tik didėja. Galima sakyti, kad ir bruksizmo daugėja, nes gyvename gerovės valstybėje, o gyvenant gerovėje žymiai sunkiau suvaldyti patiriamą stresą.
Kviečiame sužinoti daugiau apie tai, kaip atpažinti bei kaip gydyti bruksizmą pilnoje „Odontologai pataria“ laidoje: https://bit.ly/3ZAmYQL
