Jungtinės Karalystės ir Australijos valdžia jau įspėjo nuomonės formuotojus, kad šie susilaikytų nuo „Ozempic“ reklamos. Nustatyta, kad Prancūzijoje šį vaistą pernai įsigijo 2 185 diabetu nesergantys gyventojai, o valstybinis draudimas padengė jo naudojimą ne pagal paskirtį, rašo „Euronews“.
„Negaliu gauti man reikalingo vaisto, Lietuvoje jo įsigyti beveik neįmanoma. Jei važiuosiu jo pirkti į Lenkiją, mėnesio kursas – 4 ampulės – kainuos 400 eurų“, – lrytas.lt pasakojo vilnietė Rima (vardas pakeistas).
Lietuvos medikai pripažįsta girdėję, kad vaistą įsigyti bando ir sulieknėti panūdę tautiečiai, tačiau tikina negalintys pasakyti, ar tokia praktika plačiai išsikerojo mūsų šalyje.
„Kiek tai yra realus faktas, o kiek tai – urban legend (šiuolaikinė legenda – aut. pastaba) sunku pamatuoti. Tačiau apie tai yra kalbama, – lrytas.lt sakė Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentas prof. dr. Jonas Čeponis. – Šiuo klausimu galiu tik spekuliuoti, o to daryti nesinori. Bet nėra dūmų be ugnies. To vaisto ieškančių žmonių, turbūt, yra“.
Tiesa, medikamentas receptinis ir, jeigu žmogus neserga diabetu, gydytojas jo teisėtai išrašyti negali.
Pažeidimų Lietuvoje taip pat nepastebėta. Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai nurodo neturintys pagrindo manyti, kad vaistas būtų skiriamas nepagrįstai.
Be „Ozempic“ likę diabetikai baiminasi būsią priversti staiga nutraukti jo vartojimą, o tai esą gresia liūdnomis pasekmėmis sveikatai. Tačiau medikai ramina, kad nieko baisaus nutikti neturėtų. Be to, galima ieškoti alternatyvų.
Vaisto niekur neranda
Diabetu serganti Rima „Ozempic“ naudoja jau trejus metus. Kaip pati sako, mieliau gertų tabletes, bet jos sveikatą įvertinęs gydytojas paskyrė injekcinį preparatą.
Moteris įsitikinusi, kad vaisto ėmė trūkti, nes receptus imta išrašinėti į kairę ir į dešinę. Jį vartojančių ligonių skaičius per trumpą laiką išaugo kone dvigubai.
Pasak vilnietės, anksčiau šį vaistą gydytojai išrašydavę tik ilgą diabeto ligos „stažą“ turintiems pacientams, o dabar jį skiria ir naujiems ligoniams. Tą esą rodo ir Rimos kaimynės patirtis.
„Ji diabetu serga visai neilgai, o vaistą išrašė iš karto“, – aiškino pašnekovė.
Kita galima išaugusios vaisto paklausos priežastis – preparatas padeda numesti svorio. Tiesa, tokiam tikslui gydytojai „Ozempic“ išrašyti negali. Tačiau, kaip tikina Rima, sulieknėti norinčios moterys uždraustą vaisių vis tiek įsigyja.
„Dabar medikai iš to užsidirba. Kad gautum tą vaistą turi susimokėti nuo 100 iki 300 eurų. Žinau, kad žmonės moka tokius pinigus“, – pasakojo vilnietė.
Rima skaičiuoja dienas, kai turės leistis vaistą, kurio neturi, o vaistinėse niekaip neranda. Anot vilnietės, ji ne viena tokia: bent kelios jos pažįstamos taip pat atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
Moteris sako gydymo nutraukti negalinti, nes tuomet jai „bus koma“. Alternatyvų gydymą parinkti nelengva, o konsultacijai pas endokrinologą per dieną nepateksi.
Palengvino vaisto skyrimą
Valstybinės ligonių kasos pateiktais duomenimis, „Ozempic“ vartojančių pacientų skaičius Lietuvoje sparčiai auga. 2021 m. šis vaistas kompensuotas 8 323 ligoniams, o 2022 m. beveik dvigubai daugiau – 14 957 pacientams.
J.Čeponis pastebi, kad ši statistika neatspindi, kaip dažnai už vaistą susimoka patys pirkėjai. „Taip vadinamų „baltų“ receptų, kai vaistas nėra kompensuojamas, apskaita nėra vykdoma. Niekas realiai neseka, kiek žmonių vartoja vaistą“, – sakė profesorius.
Statistika rodo, kad „Ozempic“ paklausa Lietuvoje ženkliai išaugo. Kas nutiko? Pernai buvo atnaujintas kompensuojamųjų vaistų aprašas, kuris leido endokrinologams ir šeimos gydytojams, kitiems specialistams lengviau skirti šiai klasei priklausančius medikamentus.
„Reikia pripažinti, tai yra brangus vaistas ir VLK stipriai varžė jo skyrimą. Jis galėjo būti išrašomas tik kaip ketvirtos eilės vaistas, skirtas gydyti cukraligei. Ir net tuomet galiojo gana drakoniški apribojimai.
Kas atsitiko dabar? Jeigu yra tam tikra pacientų grupė, kurie persirgo infarktu, insultu, turi labai didelę riziką šitoms ligoms, nuo šiol mes jiems galime paskirti tą vaistą.
Lietuvoje turime maždaug 150 tūkst. diabetu sergančių žmonių ir bent trečdalis jų patenka į mano įvardytą ligonių katergoriją. Įsivaizduokite vaisto poreikį“, – paaiškino J.Čeponis.
Jis pridūrė, kad tai ne vienintelė priežastis, lemianti vaisto trūkumą: praėjusiais metais sutriko farmacinių preparatų tiekimo grandinės, visame pasaulyje išpopuliarėjo „Ozempic“ naudojimas lieknėjimo tikslais.
„Taip gavosi, kad dalis žmonių patys ieško, kaip įsigyti tą preparatą, kuris stebuklingai sumažins nutukimą. Tai nėra labai protingas sprendimas, bet žmonės, deja, yra įpratę gydytis, kaip jiems atrodo geriausia, o ne kaip pataria specialistai“, – apgailestavimą išreiškė J.Čeponis.
Tačiau, jo nuomone, vaisto trūkumą labiau nulėmė kitų priežasčių derinys. Antai, įtakos medikamneto paklausai turėti galėjo ir pasaulinės diabeto kontrolės tendencijos. Tarptautinės organizacijos ėmė aktyviau skleisti žinią, kad pagrindinė kovos prieš cukraligę priemonė – svorio mažinimas.
„Tas padidino vaisto poreikį pasauliniu lygiu. Pavyzdžiui, Lenkijoje jo tiekimas buvo labai stipriai sumažintas. Paprastai kalbant, Lenkijos resursai buvo nukreipti labiau Jungtinių Amerikos Valstijų poreikiams. Tiesa, nežinau, kiek tame teisybės.
Buvo kalbama, kad tuomet žmonės iš Lenkijos pradėjo masiškai važiuoti į Lietuvą pirkti šitų vaistų. Deja, patikrinti to beveik neįmanoma“, – sakė J.Čeponis.
Jis pridūrė, kad reaguojant į situaciją gydytojams Lietuvoje buvo rekomenduota pristabdyti vaisto išrašymą naujiems pacientams, kad medikamento užtektų jį jau pradėjusiems vartoti ligoniams. Visgi, remiantis vaisto gamintojo rekomendacijomis, situacija šiuo metu yra pagerėjusi.
Atsidūrė keblioje padėtyje
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis sako, kad „Ozempic“ veiklioji medžiaga semagliutidas didesne koncentracija naudojamas nutukimui gydyti.
Ypač svarbu, jog „Ozempic“ skiriamas diabetu sergantiems pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligą.
„Tas vaistas turi įvairių poveikių: mažina gliukozės kiekį kraujyje, lėtina skrandžio veiklą. Dėl to žmogus neužsimano taip greitai maisto. Be to, jis veikia tam tikrus galvos smegenų centrus, kurie atsakingi už alkį ir sotumą, todėl mažiau norisi valgyti. Tą efektą ir bando išnaudoti žmonės, norintys numesti svorio.
Problema ta, kad paskui „Ozempic“ pritrūksta diabetu sergantiems pacientams“, – sakė A.Pangonis.
Rima jaudinosi, kad staiga nutraukus injekcinio vaisto vartojimą, lauktų liūdnos pasekmės, tačiau gydytojas nuramino: didelės grėsmės sveikatai tai nekelia.
„Neturėtų nutikti kažkas kritiškai blogo, jei vaisto vartojimas bus nutrauktas. Tikrai ne taip blogai, kas įvyktų, jei nebeturėtume insulino, kuris yra gyvybiškai būtinas vaistas.
Žinoma, kai žmogus tą vaistą vartoja ilgai, ypač jei mato teigiamą poveikį glikemijai ir savijautai, jam nesinori nutraukti jo vartojimo ir rizikuoti, kad bus sugadinta diabeto kontrolė“, – teigė A.Pangonis.
Paklaustas, kokios alternatyvos lieka diabetu sergantiems pacientams, kurie įprasto vaisto gauti negali, gydytojas paaiškino, kad tuomet tenka atsigręžti į per skrandį vartojamus preparatus.
„Tas pats semagliutidas yra išleistas tabletine forma. Bandome pacientams skirti vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga, bet tabletine forma, tikėdamiesi, kad efektas bus panašus.
Yra kitas tos pačios vaistų grupės preparatas. Tiesa, jo tiekimas taip pat stringa, bet jo dar galima gauti. Bandome suktis iš šitos situacijos“, – paaiškino A.Pangonis.
Vaistinės gauna ribotą kiekį
VLK taip pat nurodo, kad „Ozempic“ vartojimas Lietuvoje išaugti galėjo dėl pakitusios vaisto išrašymo tvarkos. Įtakos galėjo ir turėti augantis bendras pacientų skaičius: per metus šalyje beveik 10 tūkst. padaugėjo diabetu sergančių žmonių.
„Šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad vaistas skiriamas nepagrįstai“, – lrytas.lt pateiktame atsakyme nurodo VLK atstovai.
„Tačiau norėtume pabrėžti, kad šis vaistas gali būti skiriamas tik sergantiesiems antro tipo cukriniu diabetu ir tik vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto tvarkos aprašo reikalavimais. Vienas iš vaisto charakteristikų santraukoje nurodytų šalutinių poveikių yra svorio kritimas. Todėl šis vaistas lieknėjimui negali būti skiriamas“, – teigia VLK.
Didžiųjų vaistinių tinklų atstovai taip pat informavo, kad pastaruoju metu pastebimas injekcinio receptinio vaisto „Ozempic“ trūkumas, apie tiekimo sutrikimus yra paskelbęs ir gamintojas.
„Šio konkretaus vaisto gamintojas yra nustatęs ribojamus kiekius, skirtus kiekvienai šaliai. Vaisto „Ozempic“ gauname ribotą ir žymiai mažesnį kiekį nei užsakome“, – paaiškino „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Tiesa, galima tikėtis, jog situacija pagerės pavasario pabaigoje.
„Vaistinio preparato gamintojas naujus kiekius planuoja turėti gegužės mėnesį“, – komentavo „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
„Šiuo metu „Ozempic“ 1mg dozuotės neturime, todėl dėl jų alternatyvų pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Tuo tarpu kitų „Ozempic“ stiprumų kiekius turime labai ribotus. Mūsų vaistininkai visuomet bus pasirengę patikrinti, kurioje kitoje mūsų tinklo vaistinėje šį vaistą galima įsigyti. Jei turime vaistą kitame mieste – galime per porą dienų jį atsiųsti į reikiamą vaistinę“, – patikino „Eurovaistinės“ atstovė.
R.Lipnevičiūtė pridūrė, kad prieš keliaudami į vaistinę gyventojai visuomet gali paskambinti ir pasiteirauti apie konkrečius vaistinius preparatus. Tam skirtas specialus nemokamas telefono numeris.
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė nurodė, kad, gamintojo teigimu, tiekimas yra sutrikęs dėl žaliavų trūkumo ir padidėjusio „Ozempic“ poreikio Europoje.
„Per pastaruosius 6 mėnesius šio vaistinio preparato paklausa padidėjo maždaug 10 proc. Šiuo metu į rinką yra patiekta alternatyvų trūkstamam vaistui. Pacientai turėtų kreiptis į gydytojus gydymo koregavimui kitais preparatais“, – patarė I.Tėvelienė.
BENU vaistinių tinklo rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rita Šelekaitė-Ivaškevičienė atkreipė dėmesį į išaugusią vaisto paklausą.
„Pastebime, kad receptinis vaistas „Ozempic“ yra skiriamas vis daugiau pacientų. Pardavimai praėjusiais metais išaugo apie 30 proc., paskutinį pusmetį – 40 proc.“, – teigė R.Šelekaitė-Ivaškevičienė
