Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys apgailestavo, kad šiuo požiūriu šalies vyrai yra nuskriausti. Jei atlikus operaciją prostatos vėžys atsinaujino, būtina nustatyti, kaip jis plinta, kokia yra ligos prognozė, koks gydymas toliau turi būti taikomas.
Tokiu atveju reikalingas PET tyrimas, o jis pacientams neprieinamas, nes Lietuvoje negaminami specialūs radioaktyvūs preparatai, būtini tokiam tyrimui.
Vienintelė galimybė Lietuvos vyrams – PET tyrimų vykti į Latviją, Estiją, Lenkiją ar kitas šalis.
Prostatos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų, kuriomis serga vyrai. Kasmet Lietuvoje apie 2200 vyrų išgirsta šios ligos diagnozę, apie 500 miršta dėl prostatos vėžio. Tačiau be šiuolaikinių diagnostikos būdų neįmanoma išgydyti ar sutramdyti šio piktybinio naviko.
„Lietuvoje netrūksta kvalifikuotų gydytojų, taip pat medicininės įrangos, tačiau sergantiems prostatos vėžiu vyrams kyla daug nerimo dėl PET tyrimų prieinamumo. Juk vėžys nelaukia“, – pabrėžė P.Rakštys.
Tarptautinėse konferencijose bendraudamas su kolegomis iš kitų šalių vilnietis pasakojo, kad Belgijoje, Olandijoje ar Skandinavijos šalyse gyvenantiems vyrams nereikia sukti galvos, kur pasidaryti PET tyrimą, nes tai tapo klinikinės praktikos dalimi. Lietuvos pacientams PET tyrimas yra prabanga, nes tenka plačiai atverti piniginę, jei toks tyrimas atliekamas svetur.
Prostatos vėžiu sergančiųjų tarptautinės organizacijos „Europa UOMO“ valdybos narys P.Rakštys pasakojo, jog nerimą ypač kelia tai, kad pacientai negali gauti tokių paslaugų, kurios Europos klinikose tapo įprastos.
Pozitronų emisijos tomografija vertinama kaip vienas tiksliausių tyrimo metodų onkologinių ligų diagnostikoje. Pasaulyje ji taikoma 30 metų, Lietuvoje – dešimtmetį.
Tyrimas susideda iš kelių svarbių dalių: kompiuterinė tomografija padeda sukurti anatominį vaizdą, o pozitronų emisijos tyrimo metu suleista į veną ir nukeliavusi krauju fluorodeoksigliukozė (specifinis radiofarmacinis preparatas) įsilieja į organizmo biocheminius kelius ir patenka į ląsteles.
Daugelis navikinių darinių yra greitai augantys, jiems reikia daug energijos, todėl labai svarbi gliukozė. Medikai mato naviko poreikį gliukozei ir tai leidžia labai anksti aptikti pakitimus, kai anatomiškai dar nekyla įtarimų arba nėra galimybės tiksliai pasakyti, ar tai navikinis procesas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas docentas Stasys Auškalnis pasakojo, kad PET tyrimas yra šiuolaikinė technologija, kuri naudojama įvairių lokalizacijų vėžiui aptikti. Ji ypač svarbi diagnozuojant ir gydant prostatos vėžį, nustatant jo išplitimą.
Tačiau standartinis PET tyrimas, naudojant fluorodeoksigliukozę, nėra pakankamai jautrus prostatos vėžio diagnostikai, ypač kai prostatos specifinio antigeno (PSA) lygis yra nedidelis.
Pastaruoju metu pasaulyje prostatos vėžio diagnostikoje yra naudojami kiti specifiniai radioaktyvūs preparatai, pavyzdžiui, farmacinis produktas su radioaktyviuoju galiu (68Ga). Jis specifiškai jungiasi prie prostatos ląstelės baltymo – vadinamojo prostatos specifinio membranos antigeno (PSMA), kurio yra prostatos vėžio ląstelėse. Pastebėta tendencija, kad kuo prostatos vėžys agresyvesnis, tuo šio baltymo dažnai būna daugiau ant prostatos ląstelės.
2020 metais JAV maisto ir vaistų agentūroje preparatas galis 68 PSMA-11 buvo patvirtintas, o po metų registruotas dar vienas svarbus preparatas – radioaktyviuoju fluoru F18 žymėtas PSMA ligandas – F18 PSMA-1007. Europoje galis 68 PSMA-11 buvo patvirtintas 2022 metais. Šie nauji preparatai prisidėjo prie proveržio prostatos vėžio diagnostikoje ir gydymo taktikos pasirinkimo, o ateityje gali keisti nusistovėjusius diagnostikos ir gydymo standartus.
Atliekant PET PSMA tyrimą kur kas anksčiau įmanoma pamatyti piktybinį prostatos naviką ir kuo anksčiau bei tiksliau skirti ir taikyti gydymą, pavyzdžiui, radioterapiją. Pasaulyje toks tyrimas pirmiausia naudojamas tada, kai vertinamos prostatos vėžio metastazės, kai yra ligos atsinaujinimas po buvusio radikalaus gydymo, kai vertinamas ligos išplitimas planuojant gydymą ypač aukštos rizikos vėžio atveju.
„Šiuo metu Lietuvoje taikomoje praktikoje PET PSMA tyrimas mums labiausiai padėtų tais atvejais, kai norėtume įvertinti, ar piktybinė liga yra lokali, ar išplitusi, pavyzdžiui, į limfmazgius, kaulus, vidaus organus.
Kita ypač svarbi pritaikymo indikacija būtų prostatos vėžio atsinaujinimo vietos nustatymas po taikyto radikalaus gydymo. Būna atvejų, kai atlikus prostatos vėžio operaciją ar skyrus kitą pirminio gydymo metodą vėliau liga atsinaujina.
Toks vėžio atsinaujinimas iš pradžių būna minimalus, pokyčiai būna nedideli ir lokalūs, todėl tokie standartiniai metodai kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas arba kaulų scintigrafija gali jų neaptikti.
Šiuo požiūriu PET PSMA tyrimas turi kur kas daugiau privalumų nei tokie įprasti ir anksčiau minėti metodai.
Galime daryti išvadą, kad jeigu nesugebame matyti realaus ir tikslaus vaizdo, tai reiškia, jog prostatos vėžys kartais gali būti gydomas nepakankamai, o kartais pernelyg agresyviai“, – pasakojo docentas S.Auškalnis.
„Matydami, kurioje vietoje atsirado naujas židinys, papildomai galime skirti, pavyzdžiui, spindulinę terapiją. Jeigu matome, kad liga nėra išplitusi, galime skirti įprastinį lokalų gydymą ir išvengti sisteminio gydymo, pavyzdžiui, hormonų terapijos, kuri dažnai turi nepageidaujamą poveikį“, – pasakojo Onkourologijos sektoriaus vadovas.
Šiuo požiūriu PET tyrimas gali suteikti kur kas daugiau vilčių pasveikti. Bėda ta, kad Lietuvoje iki šiol nėra galimybės atlikti PET tyrimo sergantiesiems prostatos vėžiu. Pagrindinė kliūtis – nėra prieinamas specialus radioaktyvus preparatas. Norėdami atlikti šį tyrimą pacientai turi važiuoti į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją, Estiją, Lenkiją.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas profesorius Donatas Vajauskas pasakojo, kad PET tyrimas nėra kuo nors išskirtinis, bet sudėtinga yra būtinų vaistų logistika.
Be PET tyrimo neįsivaizduojamos naujos diagnostikos ir gydymo galimybės, nes pirminis paciento ištyrimas, kai taikoma kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, – tai anatominiai tyrimai.
O pozitronų emisijos tomografijos tyrimas parodo ligą jau ląstelių lygmeniu. Įprastiniai radiologiniai metodai gali ir nerodyti „pabėgusių“ metastazių, o aptikus tokius pokyčius tenka iš esmės koreguoti gydymą.
Naudojant medicininę įrangą pats tyrimas ilgai netrunka, tačiau pasiruošimo kelias sudėtingas. Darbo jėgai imlus procesas lemia ir dideles sąnaudas, o specifinių radioaktyvių vaistų transportavimo išlaidos reikšmingai prisideda prie bendros tyrimo kainos.
Viena svarbiausių PET tyrimo dalių yra medikamentas, kuris skiriamas būtent šiam tyrimui atlikti, pavyzdžiui, fluorodeoksigliukozė.
Radioaktyvus preparatas yra gaminamas ir vežamas iš užsienio į Lietuvą tą pačią dieną, kai yra suplanuotas PET tyrimas, ir yra labai aiškūs apribojimai, kiek preparato įmanoma pagaminti ir pristatyti į gydymo įstaigą.
Norint į gydymo įstaigą pristatyti vieną vaisto dozę, tenka užsakyti ir pagaminti 3–4 kartus daugiau klinikose naudojamos fluorodeoksigliukozės. Taip nutinka dėl savaiminio vaisto skilimo – per 110 minučių jo sumažėja perpus.
Kasdien vien klinikose tiriama po 8–10 pacientų, kuriems būtinas šis medikamentas. Jo tiekimas brangus, bet jeigu reikėtų atgabenti vieną ar dvi dozes kito radioaktyvaus preparato, kuris būtinas tiriant prostatos vėžį, transportavimo išlaidos nė kiek nesumažėtų.
Ypač svarbi užduotis gaminti Lietuvoje radioaktyvius farmacijos produktus, kurie būtini PET tyrimui.
Yra puikių pavyzdžių, kai sėkmingai veikia tokius vaistus kuriančios laboratorijos, pavyzdžiui, Lenkijoje, iš kurios Lietuva perka radiofarmacinius produktus. Ši šalis turi gamybinę infrastruktūrą universitetinėse ligoninėse, kur ne tik plėtojamas mokslas, bet ir taikomos šiuolaikinės gydymo technologijos.
Kauno klinikos taip pat turi planą sukurti padalinį, kuriame būtų gaminami specialūs radioaktyvūs preparatai, be kurių neįmanomas PET tyrimas sergantiesiems įvairiomis onkologinėmis ligomis.
Šiemet klinikų medikai ėmė taikyti naują radiofarmacinį preparatą, kuris skirtas neuroendokrininių navikų diagnostikai, tačiau net trejus metus truko, kol Lietuvoje pavyko įteisinti šią paslaugą ir nustatyti medicinines indikacijas.
Neuroendokrininiai navikai turi specifinius receptorius. Naujas radioaktyvus medikamentas jau ruošiamas Kauno klinikose, nes jo naudojimo laikas dar trumpesnis – perpus sumažėja per 68 minutes, todėl jį atsivežti iš užsienio būtų neįmanoma.
Profesorius D.Vajauskas įsitikinęs, kad Lietuvoje poreikis gaminti radioaktyvius preparatus, būtinus PET tyrimui, ateityje bus dar didesnis.
„Specifiniai vaistai pasižymi radioaktyvumu. Vienų skilimo laikas yra 110 minučių, o kardiologijai skirto preparato skilimo laikas – vos 15 minučių. Mes tokio vaisto negalime atsivežti iš užsienio į Lietuvą, o turime išmokti pasigaminti patys.
Svarbu, kad Lietuvoje būtų kuriama infrastruktūra, susijusi su tokių radioaktyvių vaistų gamyba“, – pabrėžė Branduolinės medicinos skyriaus vadovas profesorius D.Vajauskas.
PET tyrimas naudojant įvairias specifines radiofarmacines medžiagas gali būti sėkmingai taikomas nustatant įvairias ligas, pavyzdžiui, neuroendokrininius navikus, Alzheimerio ar Parkinsono ligas, širdies vainikinių kraujagyslių pažeidimus.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad PET tyrimai vis dažnesni, todėl pacientų srautas tik didėja. Lietuva turi vos du centrus, kuriuose atliekami PET tyrimai, vienas jų – Vilniuje, kitas – Kaune.
„Šiuo požiūriu esame gerokai atsilikę nuo Europos. Šiuolaikinės medicinos traukinys juda dideliu greičiu – tai, kas šiandien yra naujiena, rytoj jau gali tapti rutinine praktika.
Šiuo metu mūsų pacientai nesulaukia šiuolaikinių tyrimų, trūksta ne tik PET tyrimams būtinos įrangos, bet ir specifinių vaistų, be kurių neįmanoma šiuolaikinė vėžio diagnostika ir gydymas“, – įsitikinęs profesorius.
Jis ragino labiau pasikliauti kitų šalių patirtimi. Jei Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys turi aiškią sistemą, kuri veikia ne vieną dešimtmetį, galbūt Lietuvai nereikėtų iš naujo vertinti, kokioms indikacijoms esant gali būti skiriamas PET tyrimas, o kokioms – ne.
Tai jau įrodė šiuolaikinis onkologijos mokslas kurdamas inovatyvius radiologijos metodus, padedančius taupyti išlaidas sveikatos apsaugos srityje ir duodančius visuomenei naudos.
