Pranešta, kad 65 metų vyrui sustojo širdis, tačiau mirties tirti netrukus atvykęs šerifo pavaduotojas pastebėjo, kad žmogus dar kvėpuoja.
Tai ne pirmas toks atsitikimas. Vasarį 82 metų moteris buvo pripažinta mirusia ir net nugabenta į laidojimo namus Niujorke. Galiausiai pastebėta, kad moteris vis dar kvėpuoja.
Sausio 3 d. atsegus lavonmaišį Ajovos valstijoje paaiškėjo, kad 66 metų moteris burna gaudo orą. Žinoma, anksčiau tądien ji oficialiai buvo paskelbta mirusia.
Įprastiniai mirties požymiai – dingęs kvėpavimas ar sustojęs širdies plakimas, blyški ir vaškuota oda, pusiau pakelti akių vokai, nustoję judėti vyzdžiai ir praverta burna.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Anglia Ruskin universiteto vyresnysis medicinos dėstytojas Stephenas Hughesas paaiškino, kad tokie įvykiai yra „įstabiai reti“, bet per 20 metų darbo skubioje medicinoje pats savo akimis yra matęs du panašius atvejus.
„Lavonas“ morge ėmė kvėpuoti
Pirmą kartą S.Hughesas buvo dar jaunas gydytojas ir dirbo kaimiškoje ligoninėje. Epilepsija serganti moteris perdozavo fenobarbitalio – senamadiško vaisto, naudojamo šiai būklei gydyti.
„Barbitūratai sulėtina organizmo veiklą“, – paaiškino medikas.
Pirminės sveikatos priežiūros gydytojas pastebėjo, kad pacientė nereaguoja, nebuvo girdėti jos širdies plakimo, nepavyko užčiuopti pulso ar pastebėti kvėpavimo ženklų.
Gydytojas diagnozavo pacientės mirtį ir ji nuvežta į morgą.
Tačiau morgo darbuotojos pastebėjo, kad moters koja nežymiai trūkčioja. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kojų venos pilnesnės nei turėtų būti. Įdėmiau apžiūrėjęs „lavoną“ jis pastebėjo, kad moteris kvėpuoja.
Tuomet pacientė paguldyta į reanimacijos skyrių.
„Jei pamenu teisingai, ji išgyveno“, – nurodė S.Hughesas.
Kitame pavyzdyje pacientė buvo gaivinimo kambaryje, tačiau patalpoje buvę medicinos specialistai manė, kad ji miršta, todėl galiausiai nustojo gaivinti. Moteris buvo paskelbta mirusia.
S.Hughesas ir jo kolegos išvyko, kol kitas gydytojas pildė dokumentus. Staiga mirusi pacientė vėl pradėjo kvėpuoti.
„Tai buvo gana keista“, – sakė S.Hughesas.
Pasak jo, kaip ir daugeliu panašių atvejų, pacientė sąmonės neatgavo ir dar tą pačią dieną mirė iš tikrųjų.
S.Hugheso teigimu, tai vienas susimąstyti priverčiančių atvejų, nes pacientė nebuvo deramai ištirta. Jei gydytojai nebūtų išjungę aparatų, būtų pastebėję, kad širdis vis dar plaka.
Suklaidinti gali išsiplėtę vyzdžiai
S.Hughesas paaiškino, kad „mirtis yra procesas, o ne įvykis“. Dėl šios priežasties gali atsirasti painiava.
„Skirtingos kūno sistemos išsijungia skirtingu greičiu, todėl nėra neįprasta vis dar girdėti įvairius žarnyno garsus, nors žmogus ką tik mirė. Kitų organizmo sistemų darbas gali užmaskuoti tylius širdies garsus“, – sakė gydytojas.
Norint įsitikinti, ar žmogus tikrai mirė, žiūrima į jo vyzdžius. Išsiplėtę ir nejudantys vyzdžiai rodo, kad žmogus mirė. Tačiau vyzdžiai gali būti išsiplėtę ir dėl organizme esančių cheminių medžiagų, pavyzdžiui, vaistų.
XIX amžiuje aprašyta nemažai atvejų, kai „mirę“ žmonės nubusdavo. Tačiau nuo to laiko įdiegtas standartinis mirties patvirtinimo procesas, todėl tikimybė, kad tai įvyks, yra daug mažesnė.
S.Hughesas teigė, kad tokias situacijas, apie kurias buvo neseniai pranešta, gali lemti pasaulinis gydytojų trūkumas. Pasak jo, jei mirties patvirtinimas patikimas žmogui, kuriam trūksta reikiamo mokymo, gali įsivelti klaida.
Parengta pagal „Insider“ inf.
