„Šitą istoriją viešiname ir ją nešame tolyn, nes siekiame kad Santaros klinikos padarytų išvadas, keistų savo praktikas. Jie dėl nusikalstamo neatsargumo nužudo vaiką ir kratosi bet kokios atsakomybės“, – lrytas.lt sakė T.Laucevičius.
Apie pavojų neįspėjo
Gydymo įstaigos nenoras daryti išvadas – šitaip vyras paaiškina, kodėl šeima galop ryžosi viešai papasakoti skaudžią istoriją. T.Laucevičius ir jo žmonos Enrikos sūnus Džiugas į medikų rankas pateko 2021 m. balandžio 13 d., po atostogų Egipte.
Berniukas viduriavo, vėmė, jam skaudėjo pilvą. Būklę įvertinę Santaros klinikų medikai nusprendė vaiką guldyti į ligoninę. Šalia Džiugo liko tėvas, o mama namuose rūpinosi dar dviem vaikais.
Po tyrimų paaiškėjo, kad septynmetis pasigavo bakteriją – pirmuonį. Tačiau skirtas gydymas efekto nedavė – berniuko būklė blogėjo. Vėlyvą balandžio 15 d. vakarą Džiugas buvo perkeltas į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių.
Jau po vidurnakčio dėl sutrikusios inkstų veiklos nutarta atlikti peritoninę dializę. Tačiau T.Laucevičius tikina, kad šeima nebuvo tinkamai įspėta apie vaiko sveikatai kilusį pavojų.
„Man turėjo pasakyti, kad tai gali būti grėsminga procedūra, galimos mirtinos komplikacijos. Bet niekas su manimi to nederino“, – sakė vyras.
T.Laucevičius pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko dėl peritoninės dializės procedūros, tačiau jos metu atlikta ir centrinės venos kateterizacija, dėl kurios prasidėjo vidinis kraujavimas. Tolesnės komplikacijos sukėlė mirtį.
Tragiškai pasibaigusi procedūra nebuvo būtina
Dokumentai rodo, kad medikai bandė berniuką gaivinti, tačiau jų pastangos buvo bevaisės.
Vėliau sudaryta komisija nustatė, kad vaiko mirtį lėmusi intervencija padaryta be raštiško tėvo sutikimo.
Kas operacinėje įvyko ne taip?
„Anestezijos metu gydytojas anesteziologas reanimatologas Vladyslavas Staševskis pacientui netinkamai atliko centrinės venos kateterizavimo procedūrą, nes jos metu pažeidė vena jugularis interna dextra ir kartu pažeidė arteria subclavia dextra, dėl to įvykęs vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas, sukėlė ūminę pohemoraginę anemiją ir lėmusią paciento mirtį“, – tokios pozicijos laikosi šeima.
Sūnaus netekusius tėvus parėmė ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Ji sutiko, kad kateterio įstatymas operacijos metu nebuvo būtina ar skubi procedūra.
Išvada paremta nepriklausomo eksperto nuomone, pasak kurio, buvo galima susilaikyti nuo šios procedūros atlikimo arba pasirinkti saugesnį metodą
Atsižvelgiant į tai, tėvams nuspręsta atlyginti padarytą žalą. „Pareiškėjui Tadui Laucevičiui atlyginti 10 700 Eurų neturtinę ir 1278 Eurų turtinę žalą (…) Pareiškėjai Enrikai Laucevičienei atlyginti 11 200 Eurų neturtinę žalą“, – nurodė komisija.
Po šio verdikto su Valstybine ligonių kasa sudaryta taikos sutartis, o išmokų sumos buvo net padidintos.
Atsakomybės purtosi
Visgi T.Laucevičiui pikta, kad Santaros klinikos nesutinka prisiimti atsakomybės ir pasimokyti iš tragiškai pasibaigusios istorijos. Gydymo įstaiga kaltės nepripažįsta ir atsakovais būti nenori, teigia vyras.
„Santaros klinikos savo vidiniame audite buvo nurodę, kad žada keisti centrinės venų kateterizacijos procedūros tvarką. Bet jie nieko nepadarė. Jų specialistai sėdi po šluota pasislėpę, vaiko nebėra, o jie ramiai gyvena toliau“, – sakė T.Laucevičius.
„Mūsų teisiniai procesai tęsiasi jau antrus metus. Per tą laiką žiniasklaidoje girdėjau apie dar keturis labai pažįstamus atvejus, kai kažkas nepažiūrėjo, kažkas užsimerkė, vaikas mirė, o Santaros klinikos neturi komentarų ir yra nekalti. Jei niekas nesikeis, tai ir toliau tęsis“, – pabrėžė vyras.
Pasak jo, komisijai talkinusio eksperto išvados abejonių nekelia – Santaros klinikose padaryta klaida.
„Tai kompetetingas žmogus ir jo balsas turėtų būti išgirstas“, – apie eksperto vertinimą sakė T.Laucevičius.
Sūnaus netekęs tėvas patikino, kad teisinė kova dar nesibaigė. Konstituciniam teismui patikėta nuspręsti, ar Santaros klinikos yra tinkamas atsakovas teisminėje byloje.
Ligoninė reiškia užuojautą, bet nuo komentarų susilaiko
Lrytas.lt dėl komentaro kreipėsi į Santaros klinikas. Gydymo įstaiga atsakymą pateikė ketvirtadienio vidurdienį:
„Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir apgailestaujame, kad mūsų klinikose 2021 04 16 įvyko intervencinės procedūros komplikacija, kuri baigėsi paciento mirtimi. Norime pabrėžti, kad kiekvienas netikėtas mirties atvejis yra sukrečiantis ir skaudus ne tik artimiesiems, bet ir tuo metu teikusiems paslaugas medikams bei visam klinikų kolektyvui.
Santaros klinikos yra viena didžiausių trečio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Lietuvos ligoninių , kurioje koncentruojasi itin sudėtingi atvejai. Norėtųsi, kad visais atvejais mūsų kolektyvo teikiama pagalba būtų sėkminga, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta išvengti gydymo komplikacijų ir liūdniausių baigčių.
Pažymime, kad Santaros klinikos aptaria kiekvieną mirties atvejį, įvertindamos taikytą diagnostiką, gydymą ir jų atitiktį medicinos praktikai, taip pat aptaria įvykusių komplikacijų priežastis bei jų valdymą, intervencinių procedūrų tvarkos, indikacijų bei jų atlikimo metodikų laikymąsi. Labai gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai medicina yra labai pažangi, ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių.
Vykstant teisiniams procesams, komentuoti konkretaus atvejo Santaros klinikos negali. Tai reglamentuoja ne tik Bendrasis duomenų apsaugos įstatymas, bet ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nustatoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus“, – rašoma Santaros klinikų perduotame komentare.
