Grožio procedūra vilnietei virto košmaru – susirgo vėžiu ir įspėja kitas moteris: galvokit, ką darote

2023 m. vasario 17 d. 18:07
Papildyta
Vilnietė tvirtina, kad plaukelių šalinimas lazeriu jai sukėlė melanomą. Specialistai vienu balsu tikina, jog sertifikuota įranga atliekama procedūra vėžio sukelti negali, tačiau kiti šalutiniai poveikiai įmanomi.
Daugiau nuotraukų (5)
„Baisu, kur buvo mano galva“
Vienoje „Facebook“ grupėje jauna vilnietė Saulė pasakojo dariusi lazerinį plaukų šalinimą. Vėliau atsiradęs apgamas. Medikai ištyrė – pasirodo melanoma. Pradėta aiškintis, kas galėjo sukelti odos vėžį.
„Daug variantų nebuvo. Paaiškėjo, kad nuo lazerio atsirado. Kažkoks ten specifinis ląstelių pakitimas matosi“, – rašė moteris.
Ji taip pat užsiminė iš onkologo girdėjusi, jog dėl lazerinių procedūrų padidėja limfmazgiai.
„Baisu, kur mano galva buvo, kai dariausi. Nežinau, tos nelemtos reklamos (…) kitas merginas noriu perspėti – galvokit, ką darot, kol dar nevėlu“, – įspėjo Saulė.
Jos įrašas sulaukė poros šimtų komentarų. Moterys pasakojo skaudžiai nusvilusios ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine šio žodžio prasme. Tiesa, dažnesni komentarai ne apie apgamų pakitimus, o dėl lazerinio plaukų šalinimo padidėjusius limfmazgius.
„Man nuo lazerio pažastyje taip išdidėjo limfmazgis, kad teko pjauti. Sakė, ne retas atvejis“, – patirtimi dalijosi viena „Facebook“ vartotoja.
Kita moteris tikino, kad procedūros metu buvo nudegintos blauzdos, sutrūkinėjo kapiliarai, ištino ne tik koja, bet visas kūnas. „Dar baisiau, kai mamos savo nepilnametes dukras veda atlikti šios procedūros“, – šiurpo moteris.
„Man irgi limfmazgis padidėjo ir tapo skausmingas po lazerio procedūrų“, – pasakojo kita komentatorė.
Panašu, daugelis moterų prieš procedūrą dėl tokio šalutinio poveikio įspėtos nebuvo.
Portalui lrytas.lt Saulė patikslino, kad dėl lazerinio plaukų šalinimo lankėsi dvejose sostinės klinikose, o procedūras atliko gydytojos.
Abi klinikos, pasak Saulės, gerai žinomos, jų paslaugas reklamuoja influenceriai. Tačiau dėl teisinių sumetimų moteris kol kas nenorėjo įvardinti, kokios tai tiksliai medicinos įstaigos.
Sertifikuota įranga – saugi
Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Inovacijų ir projektų vadovas Karolis Stašys paaiškino, kad sertifikuota medicinos įranga sveikatai pakenkti negali. Pasak jo, tuomet „neegzistuoja jokia tikimybė, kad procedūra sukels vėžį“.
K.Stašys paaiškino, kad lazeriniam plaukų šalinimui naudojami lazeriai skleidžia šviesos bangas, kurių ilgis tarp 694 ir 1200 nanometrų.
„Tai skvarbi, į raudonumą einanti šviesa. Jos nešamas energijos kiekis yra labai mažas ir negali paveikti DNR. Vadinasi, negali sukelti vėžio link vedančių pažaidų. Šitie bangos ilgiai tiesiog negali to padaryti, jiems neužteks energijos“, – portalui lrytas.lt sakė K.Stašys.
Jis pabrėžė, kad tai galioja sertifikuotiems medicininiams lazeriams, kuriuose naudojami minėti bangos ilgiai.
„Yra tikimybė, kad moteris nuėjo, „kur pigiau“, kur gali būti naudojamas nesertifikuotas arba suklastotą sertifikatą turintis lazeris, kuris šviečia neaišku ką. Galbūt papuolė šiek tiek ultravioleto (UV) šviesos. Gerai žinoma, kad UV spinduliai gali sukelti vėžį“, – įspėjo pašnekovas.
K.Stašys paaiškino, kad procedūroms naudojami būtent raudonos šviesos lazeriai, nes tokia banga skverbiasi giliau, pasiekia plauko folikulą ir sustabdo jo formavimąsi.
„Jei naudojama UV šviesa, ji neprasiskverbia į odą, gali tik nudeginti plaukelius išorėje. Atrodo, kad prietaisas plaukus šalina, bet realiai to nedaro, o gali dar ir vėžį sukelti. Bet tai galioja nesertifikuotam prietaisui“, – akcentavo K.Stašys.
„Reikia eiti į legalias įstaigas, ne į kabinetukus namuose. Turi vykti legalus atsiskaitymas, būti čekiai. Galima paklausti, ar įranga yra sertifikuota. Atkreipiu dėmesį, kad tinka tik Europos Sąjungoje veikančių įstaigų išduotas sertifikatas. Kinijos, kitų Azijos šalių dokumentai netinka.
Iš savo patirties esame susidūrę su atvejais, kai kinai suklastoja sertifikatus. Yra buvę, kad pas mus ateina įmonė pasitikrinti savo šviesą skleidžiančių prietaisų. Paaiškėdavo, kad realybė neatitinka to, ką kinai nurodo savo sertifikatuose. Jų prietaisai labai pigūs, todėl jais dažnai susigundoma“, – pasakojo FTMC Inovacijų ir projektų vadovas.
Gydytoja: limfmazgis padidėti gali
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė taip pat patikino, kad profesionaliai atliktas lazerinis plaukelių šalinimas yra saugus ir vėžio sukelti negali.
Gydytoja pastebėjo, kad nereta moteris lankosi „neaiškios kilmės vietose“, kur procedūras atlieka „Dievai žino kas“. Tiesa, medikė patikino, kad sukelti melonomą plaukų šalinimo vietoje nėra taip paprasta.
„Nebent ten jau buvo darinys, o klientė nesikonsultavo dėl to apgamo, kad jis gali būti „piktas“. Šalinant plaukus nuo jo galima pagreitinti melonomos vystymąsi. Bet vargu, ar įmanoma išprovokuoti pačią melanomą. Darinys jau turėjo būti, kad galėtume apkaltinti lazerio spindulį“, – sakė J.Česienė.
Paklausta, ar tiesa, kad dėl lazerių poveikio padidėja limfmazgiai, gydytoja paaiškino, kad tokia organizmo reakcija yra galima.
„Limfmazgis – mūsų „sargas“, kuris sugaudo bet kokią infekciją ar mikrobą. Limfmazgių padidėjimas yra pirmas infekcijos galimybės ženklas. Taip būti neturėtų, bet gali atsitikti. Kiekvienas žmogus yra individualus.
Šalinant plauką lazeriu yra pažeidžiamas apsauginis odos barjeras, atidaromi vartai infekcijai. Jeigu procedūra atliekama nesaugiai, oda neparuošta, nenuvalyta, infekcija gali patekti, o limfmazgis ją sugaudys“, – paaiškino J.Česienė.
Įspėja dėl medikų apsišaukėlių
Gydytojos teigimu, Lietuvos grožio medicinos paslaugų sektoriuje susiklosčiusi situacija verčia griebtis už galvos.
„Yra didžiulė problema. Tiek dermatologų draugija, tiek Valstybinė akreditacijos tarnyba kovoja su nelegaliais grožio specialistais, net tariamais estetinės medicinos gydytojais, kurie patys taip pasivadino. Jie teikia įvairias paslaugas, neturėdami licencijos, žinių ir gebėjimų“, – įspėjo J.Česienė.
„Mes labiausiai bijome, kad procedūrą atliks to neišmanantis žmogus ir šalins plaukus apgamų srityje, per patį apgamą, jį žalos. Tas galioja visoms procedūroms: tiek lazeriu, tiek vašku, tiek kitais metodais šalinant plaukus“, – sakė gydytoja.
Pasak jos, plaukų šalinimas – viena saugesnių procedūrų, kurią įprastai atlieka ne tik gydytojai. Daug didesnį nerimą medikei kelia injekcijų leidėjai.
„Stengiamės protinti žmones, kad jie neitų pas bet ką, domėtųsi specialisto išsilavinimu. Yra licencijavimo tarnybos puslapis, kur informacija apie specialistus viešai prieinama. Susivedi pavardę ir žinai, ką žmogus yra baigęs. Visada derėtų pasitikrinti“, – patarė gydytoja dermatovenerologė.
Paklausta, kokių grožio procedūrų moterys turėtų šalintis, J.Česienė prisiminė ne pirmus metus medikų kartojamą įspėjimą.
„Reikia garsiai šaukti apie soliarumus. Jokios kitos grožio procedūros, kaip tik soliarumai, neišprovokuos melanomos“, – pabrėžė gydytoja dermatovenerologė.
Už neteisėtas paslaugas gresia tūkstantinė bauda
Portalas lrytas.lt šia tema kreipėsi ir į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (VASPVT). 
VASPVT atstovai pabrėžė, kad norint teikti plaukų šalinimo procedūras yra privaloma vadovautis prietaiso, kurį planuojama naudoti grožio paslaugoms, gamintojo instrukcijoje pateikta informacija.
„Medicinos priemonių kategorijai priskiriami medicininę paskirtį turintys gaminiai. Jei gamintojo instrukcijoje nurodyta medicininė šio gaminio paskirtis, tuomet procedūrą gali atlikti tik sveikatos priežiūros specialistas ir tokia procedūra priskiriama asmens sveikatos priežiūros veiklai. Akcentuojame, kad sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose Akreditavimo tarnybos išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją (...) Fizinių asmenų, įmonių, įstaigų vykdoma sveikatos priežiūros ar farmacinė veikla neturint licencijos ar leidimo yra neteisėta.
Jei prietaiso instrukcijoje nurodyta medicininė paskirtis tuomet plaukų šalinimo procedūras turi teisę atlikti gydytojas dermatovenerologas. Šias paslaugas teikiantis gydytojas dermatovenerologas turi turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją ir dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją“, – nurodo VASPVT.
VASPVT gali atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Į Akreditavimo tarnybą galima kreiptis įvardinus skundo esmę – pažeistos paciento teisės ar teisėti interesai, suteiktos arba nesuteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nurodant, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir, jei žinoma, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmai skundžiami, taip pat, kuo tikslesnis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpis, kitos aplinkybės.
Svarbi detalė – plaukų šalinimas grožio tikslais (be medicininių indikacijų) priskiriamas grožio, o ne asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, tokią procedūrą gali atlikti ir kosmetologas.
„Tačiau pažymime, kad yra privaloma vadovautis tam tikro prietaiso, kurį planuojama naudoti grožio paslaugoms, gamintojo instrukcijoje pateikta informacija. Jei gamintojo instrukcijoje nenurodyta medicininė paskirtis, tuomet tokį prietaisą gali naudoti grožio specialistai, t.y. kosmetikai ir kosmetologai. Tokiu atveju teikiant plaukų šalinimo lazeriu paslaugą reikėtų vadovautis Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007–08–01 įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Higienos normoje kosmetiko teikiama plaukų šalinimo paslauga priskiriama B kategorijos grožio paslaugoms, viena iš kurių yra veido ir kūno priežiūros paslaugos (odos valymo, maitinimo, drėkinimo, kosmetinių kaukių dėjimo, plaukų šalinimo ar kita su veido ir kūno priežiūra susijusi grožio paslauga)“, – nurodo VASPVT.
Už neteisėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kai jas teikia fizinis arba juridinis asmuo, neturintis tam teisės, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnį, surašant administracinio nusižengimo protokolą ir skiriant 600–1140 Eur baudą. Pažymime, kad kosmetikų ir kosmetologų veiklos priežiūra bei kontrolė nėra teisės aktų priskirta Akreditavimo tarnybos kompetencijai.
„Gavus asmenų skundus, Akreditavimo tarnyba atlieka galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimus. Tikrinant, ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos galimai neteisėtai, tikrinamos visos su tuo susijusios aplinkybės – nustatomas pacientas, kuriam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kokie dokumentai buvo pildyti jas teikiant, su kokiais nusiskundimais pacientas kreipėsi, kokios konkrečios procedūros ir kur buvo atliktos, ar jas atlikęs asmuo turi licenciją ir sveikatos priežiūros specialisto spaudo numerį, t. y., teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – komentavo VASPVT atstovai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.