Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atliko sveikatos priežiūros įstaigų apklausą, siekiant įvertinti ar užtenka priemonių, skirtų apsaugoti medikus nuo galimo pacientų smurto.
2021–2022 m. pacientų smurto atvejai fiksuoti 9 iš 28 atsakymus SAM pateikusių įstaigų.
Realu, kad šie duomenys neatspindi tikrosios situacijos. Higienos institutas, atliekantis nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūros įstaigose stebėseną, pateikia ženkliai didesnius skaičius.
2019 m. buvo užregistruoti 48, 2020 m. – 43, 2021 m. – 63 įvykiai.
„Pavyzdžių nepateiksiu, bet tie įvykiai yra susiję ir su labai agresyvia elgsena. Esame užfiksavę ir įvykį, kuris sukėlė rezonansą žiniasklaidoje“, – Seimo sveikatos reikalų posėdžio metu trečiadienį sakė Higienos instituto atstovė Virginija Kanapeckienė.
Lrytas.lt primena, kad diskusijas dėl medikų saugumo paskatino Naujųjų metų naktį Kėdainių ligoninėje įvykęs smurto protrūkis – pacientas bloškė gydytoją ant grindų, o tai užfiksuota vaizdo kamera.
Siūlo panikos mygtukus
Kauno klinikų šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius tvirtina, kad dauguma smurto prieš medikus atvejų lieka neregistruoti, nes pasiskundžiama tik dėl ryškesnių įvykių, kai skrieja daiktai, kyla grėsmė fizinei sveikatai. Tačiau pacientai dažnai griebiasi psichologinio smurto, kuris tapo norma.
Pasak jo, Lietuvoje galėtų būti įdiegta užsienyje, ypač skubios pagalbos skyriuose, naudojama priemonė – panikos mygtukai.
„Paspaudus mygtuką skleidžiamas garsas ir šviesos. Aplinkiniai išgirsta, sureaguoja, atvyksta padėti personalui“, – paaiškino A.Rapalavičius.
Tokia priemone ligoninės arba poliklinikos darbuotojas galėtų pasinaudoti pajutęs bet kokią grėsmę.
A.Rapalavičius taip pat siūlė, kad sveikatos priežiūros paslaugų vietose atsirastų garso ir vaizdo įrašymo priemonės. Be jų sunku įrodyti psichologinio smurto atvejus.
„Žinoma, tai turi būti griežtai reglamentuojama, kada ir kaip daroma, kas gali prieiti prie tų duomenų. Bet atsirastų priemonė, kuri leistų vertinti ne subjektyvius parodymus, o objektyvius duomenis“, – sakė A.Rapalavičius.
Už papildomus techninius sprendimus pasisakė ir Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Ji pabrėžė, kad greitosios medikai paslaugas neretai teikia pacientų namuose. Tokiais atvejais ligoniai ir jų artimieji užima šeimininkų poziciją, o priešiškus jų veiksmus įrodyti sunku.
„Siūlytume apsvarstyti body kamerų (kūno vaizdo kamerų, aut. pastaba) dėvėjimą, kas šiek tiek apsaugotų, būtų įrodymas, kad yra smurto atvejų. Tai tikslinga ne tik dėl mūsų, bet ir pacientų saugumo“, – sakė J.Keburienė.
Šeimos gydytojas paciento atsisakyti negali
Komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) valdybos narė Alma Astafjeva, kuri pasidalijo kolegei nutikusia istorija.
„Atėjo agresyvus pacientas, reikalavo parašyti siuntimus. Jis sudaužė stalą, išlaužė duris. Gydytoja sugebėjo išsikviesti apsaugą, kuri atvyko per 30 minučių. Įsivaizduojate, kiek streso patyrė daktarė? Ji galiausiai parašė tuos siuntimus, o kitą dieną rašė paaiškinimą darbdaviui, kodėl sugadintas inventorius“, – pavyzdį pateikė A.Astafjeva.
Pagalbos iš darbdavio stygių liudija ir kitas atvejis.
„Agresyvus pacientas reikalavo išrašyti antibiotikų 17-mečiui sūnui. Buvo kviesta policija, surašytas protokolas. Ji nuėjo pas darbdavį, o jis pasakė, kad teisinių paslaugų neapmokės, turi pati“, – pasakojo A.Astafjeva.
Ji pabrėžė, kad šeimos gydytojai siūlys keisti pacientų prisirašymo tvarką. Šiuo metu pacientas turi daug teisių ir mažai pareigų, o šeimos gydytojas negali paciento atsisakyti apskritai. Nutinka taip, kad nukentėjęs medikas ateityje yra priverstas toliau rūpintis jį nuskriaudusiu pacientu.
Nubausti galėtų ir be policijos
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė pastebėjo, kad į psichologinio smurto atvejus policija negali sureaguoti greitai. Todėl siūloma, kad pačios gydymo įstaigos galėtų užfiksuoti įvykį, jį ištirti, o už įrodytą pažeidimą ir nubausti.
„Suprantu, kad reikės resursų. Todėl apie tai galima kalbėti didelėse įstaigose, kur yra darbuotojai, kurie galėtų tą padaryti. Noriu patikinti, jog tai nebūtų atsakomybės nusimetimas (…) o didesnių įgaliojimų įstaigai suteikimas“, – aiškino Ž.Gudlevičienė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso teigė, kad psichologinio ir fizinio pacientų smurto įvykiai kartojasi dažnai.
„Ne tik iš pacientų, bet ir jų artimųjų yra sulaukiama įvairių grasinimų ir keiksmažodžių. Baugina, kad situacijos kartojasi. Pasitelkiamos šiuolakinės technologijos – filmuojama. Ne viena įstaiga nurodė, kad įrašai talpinami įvairiose socialinėse medijose. Taip elgiasi tiek blaivūs, tiek neblaivūs pacientai“, – pastebėjo G.Keso.
Ji pabrėžė, kad nereti ir fizinio smurto atvejai. Su tuo daugiausia susiduria skubios medicinos pagalbos darbuotojai.
Savivaldybės siūlo aiškesnį teisinį reglamentavimą, rengti mokymus medikams smurto prevencijos ir konfliktų valdymo temomis.
SAM siūlo įstatymo papildymus
Anot Arūno Dulkio patarėjos Eglės Butkevičienės, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas turi būti papildytas galimybe atsisakyti teikti pacientui paslaugą tada, kai jis kelia grėsmę ne tik sau ar kitiems pacientams, bet ir sveikatos priežiūros specialistui.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje vietoje sveikatos paslaugų teikimas gali būti nutrauktas pacientui keliant grėsmę tik tada, kai jis kelia grėsmę savo ir kitų pacientų atžvilgiu, tačiau nėra numatyta, kad paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, kai pacientas kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir gyvybei“, – sveikatos reikalų komitete teigė E. Butkevičienė, pristatydama teisės aktų analizę.
„Dar vienas akcentas šioje vietoje, kad įstatyminiu lygmeniu pasekmės dėl nepagarbaus ir netinkamo elgesio su sveikatos priežiūros specialistais yra nenumatytos“, – akcentavo SAM atstovė.
Anot jos, ministerija mato poreikį papildyti įstatymą galimybe sveikatos priežiūros darbuotojui atsisakyti teikti pacientui paslaugą tada, kai pacientas kelia grėsmę ne tik sau ar kitiems pacientams, bet ir tuomet, kai kelia realią grėsmę mediko sveikatai ar gyvybei.
E. Butkevičienės teigimu, ministerija mato poreikį papildyti ir Medicinos praktikos bei Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymus. Pasak jos, teisę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, kai yra jaučiama reali grėsmė sveikatai ar gyvybei, turi bendrosios praktikos slaugytojai ir akušeriai, bet ne odontologai.
„Šiai dienai įstatymo leidėjas nenumato teisės atsisakyti teikti paslaugas esant grėsmei gydytojo odontologo ir burnos priežiūros specialisto sveikatai, kaip yra numatyta slaugos praktikos ar akušerijos praktikos įstatyme, ir tai liečia slaugytojo ir akušerio teisę“, – pažymėjo SAM atstovė.
„Kalbant apie Medicinos praktikos įstatymą ir Odontologijos praktikos įstatymą, matome poreikį papildyti šiuos įstatymus vėlgi gydytojo odontologo ar burnos priežiūros specialisto teise atsisakyti teikti paslaugas, jei jiems gresia reali grėsmė būti sužalotiems, kitaip tariant, jeigu būtų sukelta reali grėsmė šių specialistų sveikatai, ne tik gyvybei“, – pabrėžė E. Butkevičienė.
Ministro patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra numatyta atsakomybė už sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeidimą.
„Ministerija pritaria šiai dienai registruotam Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimui, kuriuo būtent ir numatyta atsakomybė už tokio pobūdžio veikas specialistų atžvilgiu. Kitaip tariant, šiai dienai Vyriausybės nutarimo projektu yra siūloma pritarti šiai iniciatyvai“, – teigė E. Butkevičienė.
