Tai parodė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2022 m. birželio 13 – liepos 17 dienomis vykdytas „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų“ tyrimas, kurį atliko „Eurointegracijos projektai“.
Tyrimo metu iš viso buvo apklausti 503 naktinių klubų, barų lankytojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tyrimas vykdytas ketvirtadieniais-šeštadieniais nuo 22 val. iki 4 val. ryto. Panašūs naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimai buvo atlikti 2008 m., 2013 m. ir 2018 m.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) laikinoji direktorė Gražina Belian pabrėžė, kad naktinių pasilinksminimo vietų lankytojų elgesys nerimą kelia jau ne pirmi metai.
„Norėjome pasižiūrėti, kas pasikeitė (...) galbūt yra naujos grėsmės, kurios reikalauja tam tikrų reakcijų“, – antradienį surengto pristatytmo metu tyrimo motyvus paaiškino G.Belian.
Nerimą keliantis reiškinys
Naujausio tyrimo duomenimis, 36,6 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų bent kartą gyvenime vartojo kokius nors narkotikus.
Populiariausias narkotikas – kanapės. Jas išbandė 36,6 proc. apklaustųjų.
Bent kartą gyvenime ekstazį/MDMA vartojo 16,5 proc. tyrimo dalyvių, kokainą ar kreką – 12,9 proc., amfetaminą ar metamfetaminą – 11,7 proc., LSD – 11,4 proc., haliucinogeninius grybus – 10,4 proc.
Bent kartą per paskutinę parą narkotikus vartojo 7,6 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų. Pastebima, kad vyrai narkotikus vartoja dažniau nei moterys. Vilniuje ir Klaipėdoje apklausti respondentai nurodė narkotikus vartojantys dažniausiai.
Pastebima, kad 2022 m. narkotikų vartojimas bent kartą gyvenime tarp pasilinksminimo vietų lankytojų buvo mažesnis nei 2018 m., tačiau didesnis nei 2008 m. ir 2013 m. Panašios tendencijos stebimos ir vertinant vartojimą per paskutinius 12 mėn. bei per paskutines 30 d. Vis dėlto, narkotikų vartojimo per paskutines 24 val. paplitimas 2022 m. buvo toks pat kaip ir prieš ketverius metus, t.y. nesumažėjo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje narkotikų vartojimo paplitimas tarp naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų yra net kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje. 2021 m. bent kartą narkotikus buvo vartoję 14,1 proc. 15–64 m.
Lietuvos gyventojų (15–34 m. amžiaus gyventojų grupėje – 23,8 proc.), kai tarp šiame tyrime dalyvavusių naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų išbandžiusių kokius nors narkotikus buvo 36,6 proc. Bent kartą per paskutines 30 d. narkotikus vartojo vos 1,6 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų (15–34 m. amžiaus gyventojų grupėje – 3,2 proc.) ir net 13,5 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų.
„Nerimą kelia narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas kartu, nes toks elgesys gali padidinti sveikatos sutrikimų bei perdozavimo tikimybę“, – įspėjo G.Belian.
Naujausio tyrimo duomenimis, 16,5 proc. jame dalyvavusių naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų bent kartą gyvenime buvo vartoję skirtingus narkotikus vienu metu.
Narkotikus kartu su alkoholiu bent kartą gyvenime vartojo 25,8 proc. tyrimo dalyvių, narkotikus kartu su energiniais gėrimais – 16,3 proc., narkotikus kartu su tabako ar nikotino gaminiais – 26,6 proc.
10,3 proc. tyrimo dalyvių buvo vartoję narkotikus kartu su psichotropiniais vaistais. Nors bent kartą gyvenime vartojusių skirtingus narkotikus vienu metu ir narkotikus vartojusių kartu su alkoholiu dalis 2022 m. buvo mažesnė nei 2018 m., tačiau didesnė nei 2008 m. ir 2013 m. Be to, stebima, kad per paskutines 30 d. vartojusių skirtingų narkotikų derinius skaičius didėja.
Atsiranda naujos medžiagos
Narkotikų rinka greitai keičiasi, prisitaiko prie situacijos šalyje, Europoje ir pasaulyje, keičiasi narkotikų vartojimo formos, rinkoje atsiranda naujų psichoaktyviųjų medžiagų.
Tyrimas parodė, kad 20,9 proc. tyrimo dalyvių bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes su THC. Sintetinius kanabinoidus buvo išbandę 12,5 proc. tyrimo dalyvių, sintetinius katinonus – 4,2 proc., o ketaminus – 3,6 proc.
„Kiek tiksliai įvardytos tos psichotropinės medžiagos, mes negalime pasakyti. Su naujomis medžiagomis taip būna, kad žmonės nežino, ką jie vartoja“, – pastebėjo G.Belian.
Pasilinksminimas naktiniuose klubuose, baruose neretai siejamas su narkotikų vartojimu. Išties, naktinio pasilinksminimo vietose pasiūlymo pabandyti narkotikų buvo sulaukę 26,2 proc. apklausos dalyvių, o 15,2 proc. kokius nors narkotikus išbandžiusių respondentų narkotikus dažniausiai įsigyja būtent iš narkotikų prekeivių naktiniame klube, bare ar jų prieigose. 40,2 proc. kokius nors narkotikus išbandžiusių respondentų nurodė, kad narkotikus vartoja naktinio pasilinksminimo vietose.
16,9 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėn. lankydamiesi naktinio pasilinksminimo vietose vartojo kanapes. Po 4–4,4 proc. respondentų naktinio pasilinksminimo vietose vartojo kokainą ar kreką, amfetaminą ar metamfetaminą, ekstazį/MDMA, LSD. Rečiau naktinio pasilinksminimo vietose vartoti haliucinogeniniai grybai (1 proc.) ir naujos psichoaktyviosios medžiagos (1 proc.).
Beveik visi respondentai per pastaruosius 12 mėn., kuomet lankėsi naktinio pasilinksminimo vietose, vartojo alkoholį (97,4 proc.), o beveik pusė (44,3 proc.) respondentų naktinio pasilinksminimo vietose buvo padauginę alkoholinių gėrimų. Dažniausiai alkoholinius gėrimus vartojo ir jų padaugindavo vyrai, asmenys, kurie naktinio pasilinksminimo vietose lankosi kelis kartus per savaitę, t.y. dažniausiai.
69,6 proc. respondentų alkoholinius gėrimus vartojo per 24 val. iki apklausos, o 13,1 proc. respondentų per paskutines 24 val. buvo išgėrę 6 ar daugiau standartinius alkoholio vienetus vienu metu. Per paskutinę parą alkoholį kartu su energiniais gėrimais vartojo 14,3 proc. pasilinksminimo vietų lankytojų, kartu su narkotikais – 2 proc., o kartu su psichotropiniais vaistais – 1,6 proc.
Plačiau su tyrimo rezultatais susipažinti galite čia.
Rekomendacijos pasilinksminimo vietų vadovams
NTAKD nurodo, kad skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas deriniuose ar prabėgus mažai laiko nuo pirmosios medžiagos suvartojimo, gali padidinti šių medžiagų toksinį poveikį, kuris gali tapti sunkiai nuspėjamu.
Pavyzdžiui, dėl tokiose kombinacijose dažniausiai pasitaikančio alkoholio gali būti sunkiau suvokti koks kiekis kitų medžiagų buvo suvartotas, dėl to gali būti suvartota daugiau nei iš pradžių planuota.
Skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų kombinacijos taip pat gali padidinti nelaimingų atsitikimų, susižalojimų tikimybę. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europoje daug mirties atvejų dėl perdozavimo yra susiję būtent su kelių skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai neteisėtų opioidų vartojimu derinyje su kitais narkotikais, vaistais ar alkoholiu.
Sprendžiant šią problemą labai svarbios yra prevencijos ir žalos mažinimo priemonės šios tikslinės grupės asmenims. Departamentas aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais siekdamas didinti jaunimo, pasilinksminimo vietų, muzikos festivalių lankytojų supratimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą grėsmę sveikatai, supažindinti juos su aktualiausia informacija, ugdyti kritinį mąstymą eksperimentuojant su narkotikais ir paskatinti keisti nuostatas bei elgesį psichoaktyviųjų medžiagų atžvilgiu.
Bendradarbiaujant su koalicija „Galiu gyventi“ bei Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“, NTAKD atnaujino dar 2019 m. išleistas rekomendacijas.
Naujausiame rekomendacijų leidinyje pasilinksminimo vietų ir masinių renginių vadovai ir darbuotojai ras ne tik patarimus, kaip užtikrinti saugumą ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, bet ir gales plačiau susipažinti su pateikiama moksline informacija apie tokias medžiagas kaip alkoholis, narkotinės bei naujos psichoaktyviosios medžiagos, susipažinti su įdomiais faktais bei tyrimų rezultatais.
Taip pat NTAKD rekomendacijų leidinyje įdiegė naujieną – atmintinę, kuria gali pasinaudoti kiekviena pasilinksminimo įstaiga – tiek pradedanti, tiek jau ilgą laiką vykdanti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją.
Atnaujintame rekomendacijų leidinyje – platus spektras priemonių, padėsiančių užtikrinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją pasilinksminimo vietose. Leidinyje pateikiama rekomendacinė medžiaga apima saugumo užtikrinimą pasilinksminimo vietos viduje bei aplink pasilinksminimo vietos teritoriją, tikslingos informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, maišymo žalą ir rizikas bei pagalbos apsvaigus informacijos teikimą, personalo apmokymą ir mokymų jiems organizavimą, bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, galinčiomis padėti įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, galimybes, pirmosios pagalbos ir poilsio zonų įrengimą pasilinksminimo vietų lankytojams.
