Vokietijoje dirbanti gydytoja iš Lietuvos: būtina pasiruošti kovai su kanapių vartojimo pasekmėmis

2023 m. vasario 11 d. 19:56
Kam gali būti naudojamos kanapės? Pramogai, o gal gydymui? Biocheminiu požiūriu kanapės yra vienas iš nedaugelio augalų, kurių garbei pavadinti žmogaus organizme esantys tam tikri receptoriai. Tačiau kanapių vartojimas yra apaugęs įvairiais mitais. Vokietijoje dirbanti lietuvių gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Rūta Karaliūnienė tikino, kad diskusija apie kanapių vartojimą ir jo pasekmes vyksta ne tiktai Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių.
Daugiau nuotraukų (3)
Prieš aštuonerius metus išvykusi iš Lietuvos į Vokietiją tęsti profesinės karjeros R.Karaliūnienė vadovauja Mainco akademinės ligoninės psichiatrijos dienos klinikai Koblenco mieste. Lietuvė yra paskelbusi ne vieną straipsnį tarptautiniuose mokslo leidiniuose.
Nors marihuanos vartojimas medicinos tikslais gali atrodyti perspektyvus dalykas, iki šiol nėra rimtų mokslinių studijų apie klinikinį poveikį. Tiesa, yra prielaidų, kad kanapės gali padėti susidoroti su stresu, potrauminiu sindromu, tačiau jos negydo bronchų astmos, nepadeda įveikti fizinį skausmą sukėlusių priežasčių.
Kanapės yra vienas pirmųjų augalų, sukultūrintas ne maistui, o dėl medicininių tikslų ir laisvalaikio praleidimo.
Kanapėse yra dvi pagrindinės veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolis (THC) ir kanabidiolis (CBD).
THC sustiprina pojūčius, sukelia ne tik euforiją, bet ir haliucinacijų bei psichozių.
Priešingai nei THC veikia kanabidiolis – lyg gerasis policininkas slopina blogojo THC sukeltus neramumus. Tačiau kanapės, kurios nelegaliai auginamos spintelėse, rūsiuose ir laboratorijose, sukelia 10–15 kartų stipresnį poveikį dėl kur kas didesnės THC koncentracijos.
Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje rašoma, kad gaunama vis daugiau pranešimų apie kanapes su sintetinių kanabinoidų priemaišomis, pirmiausia tai nedidelį THC kiekį turintys augaliniai ir dervų produktai.
Yra žinoma, kad nusikaltėliai klastoja kanapių produktus siekdami kuo didesnio pelno, nes nedidelį THC kiekį turinčios pluoštinės kanapės yra pigios, o jų išvaizda itin panaši į neteisėtas kanapes.
– Kai kas mano, kad pareiškimai dėl kanapių legalizavimo – tai ženklas, kad ruošiama dirva naujai psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų kartai. Kanapių dekriminalizavimas Lietuvoje įplieskė ne vieną diskusiją. Kokia jūsų profesinė patirtis šioje srityje?
– 2022 metais su tarptautine psichiatrų grupe išleidome publikaciją, kurioje lyginome kanapių vartojimą ir su juo susijusius aspektus skirtingose pasaulio šalyse.
Dažnai painiojamos dvi svarbiausios teisine prasme sąvokos: kanapių legalizavimas ir dekriminalizavimas. Kai kalbame apie legalizavimą, turime omenyje visų teisinių draudimų panaikinimą. Legalizavus kanapių vartojimą suaugusieji galėtų jų įsigyti ir naudoti savo nuožiūra kaip tabaką ir alkoholį.
Kalbėdami apie dekriminalizavimą turime omenyje, kad vartojantys kanapes asmenys gali sulaukti tiktai administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės.
Diskusijos dėl kanapių legalizavimo vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiuo metu įstatymu siekiama įteisinti iki 30 gramų kanapių turėjimą, leidžiant parduoti šią medžiagą atsipalaidavimo tikslais kontroliuojamoje rinkoje.
Yra siūloma parduoti kanapes suaugusiesiems licencijuotose prekybos vietose. Tokio projekto pagrindinis tikslas – kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir juodąja rinka.
– Ar kanapės yra priskiriamos prie psichoaktyviųjų medžiagų?
– Kanapių sudėtyje yra kanabinoidų, iš kurių geriausiai žinomas tetrahidrokanabinolis (THC), būtent ši medžiaga lemia psichotropinį kanapių poveikį. Šis poveikis gali pasireikšti nuotaikos svyravimu, aplinkos suvokimo ir pažintinių funkcijų sutrikimu.
Tarptautinės darbo grupės, kuriai aš priklausiau, tyrimas parodė, jog kanapių vartojimas daugelyje šalių yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad didėja skaičius asmenų, kuriuos kamuoja nerimas ir depresija, taip pat didėja atvejų, kai šizofrenija pasireiškia ankstyvesniame amžiuje.
– Ar Vakarų šalių medikai kalba apie kanapių vartojimo žalą? Ar yra duomenų, kiek kanapių vartojimas yra paplitęs įvairiose šalyse, kaip kanapių vartotojai yra pasiskirstę pagal amžių?
– Kadangi vis daugiau šalių keičia su kanapių vartojimu susijusias įstatymines bazes, mokslininkai neatsilieka nuo praktikos ir stengiasi pateikti duomenis, susijusius su kanapių vartojimo rizika.
Kanapės yra viena dažniausiai rekreaciniais tikslais vartojamų psichotropinių medžiagų pasaulyje.
Jas vartoja apie 4 procentus 15–64 metų žmonių, o didesnis vartojimas pastebimas tarp vyrų.
Kanapių vartojimas labiausiai paplitęs Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet pastaraisiais metais stebimas augantis vartotojų skaičius ir Europoje, ypač tarp jaunų žmonių.
Pastebėta, kad didėjant vartotojų skaičiui didėja ir psichikos ligų rizika.
Taip pat nustatytas tiesioginis ryšys tarp kanapių vartojimo ir prastesnių mokymosi rezultatų, nedarbo padidėjimo, neatsakingo seksualinio elgesio.
– Ar kanapių vartojimas gali sukelti priklausomybę? Ar yra tokia samprata kaip saugi dozė?
– Panašiai kaip ir bet kurios kitos psichotropinės medžiagos, taip ir reguliarus kanapių vartojimas gali sukelti priklausomybę. Ji pasireiškia negalėjimu kontroliuoti medžiagos vartojimo, ypatingu dėmesio ir laiko skyrimu tam, apleidžiant iki tol turėtus svarbius darbus ir interesus.
Ilgainiui vystosi tolerancija, todėl siekiant norimo efekto yra didinamas medžiagos kiekis.
Saugios dozės nėra. Jei yra didesnė priklausomybės rizika, net maži kiekiai gali būti pavojingi.
Taip pat pastebėta – kuo ankstesniame amžiuje pradedama vartoti kanapes, tuo didesnis pavojus išsivystyti priklausomybei.
Ypač svarbu apsaugoti nepilnamečius. Būtina suprasti, kad tik įvedus griežtus kontrolės mechanizmus galima užtikrinti saugų kanapių vartojimą.
– Ar kanapės gali būti taikomos medicininiais tikslais? Kokie tai atvejai? Ar yra atlikta klinikinių studijų, kokiais atvejais nesaugu vartoti kanapes?
– Yra duomenų, kad kanapės gali palengvinti lėtinį skausmą, taip pat tokius chemoterapijos efektus kaip pykinimas ir vėmimas.
Taip pat medicinos literatūroje aprašytas kanapių teigiamas poveikis, jei vargina išsėtinės sklerozės simptomai, pavyzdžiui, skausmas ir raumenų spazmai. Tačiau iki šiol nėra nė vienos medicininės būklės, kada kanapės būtų rekomenduojamos kaip pirmo pasirinkimo preparatas.
Ypač į tai reikėtų atkreipti dėmesį psichikos sutrikimais sergantiems pacientams ir tiems asmenims, kurie jau turi polinkį į priklausomybę.
Savo praktikoje esu ne kartą susidūrusi su vyresnio amžiaus pacientais, kuriems medicininių kanapių vartojimas sukėlė ūmias nesiorientavimo aplinkoje būkles.
– Kuo skiriasi sintetinės kanapės nuo natūralių?
– Pluoštinės kanapės – tai augalas, kurio sudėtyje yra kanabinoidų ir terpenų, o šių medžiagų derinys lemia kanapių poveikį.
Sintetiniai kanabinoidai savo sudėtyje turi jau išgrynintas medžiagas, tokias kaip minėtas THC. Dėl jų grynumo dažnai poveikis gali būti stipresnis nei pluoštinių kanapių, taip pat yra didesnė rizika, kad gali išsivystyti neigiamų šalutinių efektų.
– Ar yra duomenų, kad iš pradžių susigundžius kanapėmis vėliau pereinama prie kur kas rimtesnių psichoaktyviųjų medžiagų?
– Mokslinių tyrimų duomenimis, kanapes vartojantys asmenys yra linkę bandyti ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Kita vertus, kadangi į kanapių vartojimą linkę asmenys neretai jau turi priklausomybę, tai gali būti labiau matoma kaip pasekmė nei priežastis.
Kadangi įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui įtakos turi žmogaus genetika, aplinka, taip pat teisinis reguliavimas skirtingose šalyse, svarbu atsižvelgti į įvairius veiksnius.
– Kokia psichologinė, medicininė ir socialinė pagalba gali padėti žmonėms, kuriems kanapių vartojimas tapo kasdieniu ritualu?
– Šalyse, kurios svarsto kanapių legalizavimą rekreaciniais tikslais, skatinamas bendradarbiavimas tarp valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų, kuriamos prevencinės programos, kuriomis siekiama informuoti visuomenę apie kanapių vartojimo žalą.
Ypač daug dėmesio skiriama prevencijai mokyklose, skatinant moksleivių kritinį mąstymą apie kanapių vartojimą ir jo galimą žalą. Svarbu ne tik pirminė prevencija, bet ir reabilitacijos programos. Kitaip sakant, prieš priimant teisės aktus, kurie dekriminalizuotų ir legalizuotų kanapes, turi būti rimtas pasiruošimas kovai su kanapių vartojimo pasekmėmis.
Iki šiol Lietuvoje diskutuojama tik apie kanapių vartojimo įgalinimą, o esminio pasiruošimo trūksta. Bet juk tai yra pagrindas, jeigu nenorime, kad kanapių vartojimas darytų žalą, o jų vartotojai, tapę priklausomi, negalėtų sulaukti tinkamos pagalbos.
Tikiuosi, Lietuvoje bus atsižvelgta į šiuos svarbius aspektus prieš priimant atsakingus sprendimus kanapių dekriminalizavimo ir legalizavimo procesuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.