„Akivaizdu, kad medikų trūksta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Pasak jos, akis badantis medicinos personalo stygius – viena iš priežasčių, kodėl pacientai negali laiku patekti pas gydytoją.
„Reikia įvertinti ir medikų amžių, jų perspektyvas. Paruošti mediką užtrunka dešimt ir daugiau metų, išplėstinių paslaugų slaugytoją reikia ruošti šešis metus. Tai laikui labai imlus procesas. Reikia planuoti, kiek medikų mums reikės po dešimties ar dvidešimties metų.
Šiandien turimas stygius – akivaizdus. Jeigu ligoninėje yra tik trys kardiologai, eilė pas juos kelis mėnesius į priekį, jie konsultuoja tik tris dienas per mėnesį – vadinasi, trūksta“, – konstatavo A.Gerliakienė.
Tvarkas nesunkiai apeina
Medikų atstovė pastebėjo, kad pas specialistus nepatenkantys ligoniai atsispindi ir šeimos gydytojų darbo krūviuose.
„Pas šeimos gydytoją per dieną ateina apie 60 pacientų. Tai yra nenormalus skaičius“, – pastebėjo A.Gerliakienė.
Apie eilių Klaipėdoje situaciją užsiminusi medikė atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos turi kas mėnesį pildyti eilių laukimo atasktaitą, kuri siunčiama teritoriniams ligonių kasų skyriams. Tokia tvarka.
„Parašyta, kad eilė gali būti iki 30 dienų. Jeigu ji yra ilgesnė, įstaiga turi rašyti pasiaiškinimą (…) Todėl bandoma tokias nelanksčias, neaišku kam reikalingas tvarkas apeiti. Už tai tos gyvos eilės ir atsiranda“, – konstatavo A.Gerliakienė.
Ne paslaptis, kad pas vienus gydytojus eilės ilgesnės nei pas kitus, nes pacientai renkasi konkretų gydytoją.
„Kodėl? Nes tas gydytojas specialistas žino daugiau ir galbūt pagydo geriau nei kiti. Taip yra, nes egzistuoja labai stiprus kvalifikacijos kėlimo netolygumas. Per 30 metų mūsų sveikatos vadybininkai nesukūrė nuoseklaus, tolygaus ir pilnaverčio įvairių specializacijų gydytojams ir slaugytojams skirto kvalifikacijos kėlimo.
Gydymo įstaiga ar specialistų draugija į užsienio konferenciją išsiųs tik lojalų, galbūt perspektyvų ar ypatingą darbuotoją. Visi kiti neturi galimybės išvažiuoti“, – problemą išskyrė A.Gerliakienė.
Vadovams trūksta „ūkiškumo“?
A.Dulkys mano, kad pacientų dalią palengvinti galėtų geresnis darbo organizavimas gydymo įstaigose.
„Popandeminiu periodu turime žmonių antplūdį, susidariusį kamštį. Manau, kad taikydami organizacines priemones galime pasiekti tokį rezultatą, kad tų eilių nebūtų daugiau, nei iki pandemijos“, – radijo laidoje sakė A.Dulkys.
Ligoninių vadovai linkę priekaištus atmesti paprastai: paslaugų suteikiama tiek, kiek apmoka Valstybinė ligonių kasa (VLK). Būtų daugiau pinigų, atsirastų ir papildomi gydytojų konsultacijų laikai.
Tačiau, pasak ministro, problema gali slypėti ir kitur. A. Dulkys pateikė praėjusią savaitę plačiai nuskambėjusį Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninės“ filialo pavyzdį.
„Toje konkrečioje gydymo įstaigoje finansavimas buvo skirtas, per metus jis yra neišnaudojamas. Paaiškėjo, kad problema buvo ne specialistų klausimas. Pasirodo, per pusantros dienos buvo galima pergalvoti gydytojų specialistų darbo grafikus, perskirstyti juos tarp stacionaro ir konsultacinių paslaugų. Staiga eilė lauke ištirpsta“, – aiškino ministras.
A.Dulkys atkreipė dėmesį ir į tai, kaip gydymo įstaigos pateikia pacientams konsultacijų laikus. Pacientų patogumui, šalyje veikia vieninga pacientų registracijos sistema, tačiau ligoninės ir poliklinikos ja beveik nesinaudoja.
„Kai pradėjome aktyviau domėtis, paaiškėjo, kad ten atsiranda tik 10–13 proc. konsultacijų laikų. Pradėjome šitą dalyką žiūrėti ir staiga per lapkritį, gruodį, sausį kai kuriose įstaigose laikų įdėjimas išaugo gal dvigubai.
Skaidrus atsivėrimas pacientui, parodymas, ką gali ta įstaiga, yra labai svarbu. Aišku, reikia pripažinti sisteminę bėdą – toje registracijos sistemoje trūksta kai kurių funkcijų, kurioms numatėme išteklius, bet jų įdiegimui reikės laiko“, – sakė A.Dulkys.
Jis taip nusiskundė sveikatos apsaugos sistemoje įsigalėjusia biurokratija.
„Reikia pripažinti, esame prikūrę daug įvairių tvarkų. To popierizmo yra per daug. Lankausi regioninėse gydymo įstaigose, nes noriu savo akimis pamatyti ir suprasti, kurias vietas šitame liūne reikia išspręsti pirmiausia, nes atsakymo, deja, negaunu“, – aiškino ministras.
Gydytojo siuntimai – keista karuselė
Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė pabrėžė, kad gyventojams ypač svarbu pasiekti savo šeimos gydytoją. Dabar 2–3 savaites laukti tenka, nors tereikia pratęsti vaistų receptą.
„Jei gydymas nesikeičia, receptas galėtų būti pratęstas automatiškai arba tą padaryti galėtų slaugytoja. Tada ir kitiems būtų lengviau patekti pas šeimos gydytoją“, – pastebėjo V.Augustinienė.
Pacientų atstovė nusiskundė ir dėl siuntimų sistemos. Kaskart konsultaciją paskirti turi šeimos gydytojas. Todėk įsisuka bereikšmė karuselė.
„Manau, užtektų vieno siuntimo per metus. Pavyzdžiui, žmogus gavo siuntimą pas kardiologą sausį. Jei dėl gydymo jis nori pasikonsultuoti su kardiologu, po kelių mėnesių ar pusmečio iš jo reikalaujama naujo siuntimo“, – siūlė V.Augustinienė.
