Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad nors nemaža dalis mūsų visuomenės narių serga lėtinėmis ligomis, tačiau jų gydymui iki šiol buvo skirtas nepakankamas dėmesys.
„Kas penktas mūsų visuomenės narys serga dviem ir daugiau lėtinių ligų ir pagal šį rodiklį esame Europos Sąjungos paraštėse. Mūsų sveikatos būklė tiesiogiai lemia mūsų gyvenimo kokybę, todėl didelė dalis visuomenės dėl sveikatos problemų negali ja mėgautis. Sveikatos sistemos perorientavimas į paslaugas, kurios prisideda prie kokybiško gyvenimo užtikrinimo, yra vienas svarbiausių šiandienos uždavinių“, – sako A. Dulkys.
Keliose dešimtyse šalies gydymo įstaigų yra pradėti bandomieji projektai, kurių metu pacientais, sergančiais dviem ir daugiau lėtinių neinfekcinių ligų, rūpinasi specialiai suburtos medikų komandos ir atvejo vadybininkai ar slaugytojos, rašoma sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.
Projektų metu išbandomi inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai – nuo įtraukios atvejo vadybos iki pažangių kompleksinių gydymo metodų. Planuojama, kad baigus projektus bus apmokyta daugiau nei 700 medikų ir specialistų.
Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad poliligotumas sukuria neigiamas pasekmes pacientui, jo artimiausiai aplinkai ir sveikatos sistemai: didina ankstesnio mirtingumo, negalios, žemos gyvenimo kokybės ir kitas rizikas.
Jau žinomi pirmieji rezultatai
Pirmuosius 3 projektus įgyvendino ir rezultatus apibendrino VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos projektą koordinavusios direktoriaus pavaduotojos medicinai Larisos Sergejevos, dalyvauti projekte jiems buvo ypač aktualu, nes poliligotumas siejamas su vyresniu amžiumi, o šios poliklinikos pacientai – bene vyriausi Vilniaus mieste. Į projektą buvo pakviesta 210 sergančių arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu su blogesne glikemijos kontrole poliklinikos pacientų.
„Pagerėję pacientų sveikatos rodikliai viršijo lūkesčius: 43 proc. sumažėjo arterinis kraujo spaudimas, net 66 proc. normalizavosi glikozilinto hemoglobino rodiklis, 72 proc. pacientų stebėti teigiami lipidogramos pokyčiai. Sunkiau sekėsi mažinant pacientų kūno masę, tačiau ir čia per du metus visi kartu ištirpdė net 600 kilogramų svorio“, – rezultatus pristatė L. Sergejeva.
Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) specialistai akcentavo, kad dėl taikomų sprendimų gerokai išaugo pacientų įsitraukimas į gydymo procesą, o tai atsispindėjo ir pasiektuose rezultatuose. Vilkijos projekte iš viso dalyvavo 245 pacientai iš 5 gydymo įstaigų: VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ Kybartų PSPC, VšĮ Pakaunės PSPC, VšĮ Vilkijos PSPC ir VšĮ Lekėčių ambulatorija.
„Atvejo vadybininkas – gyvensenos medicinos specialistas projekte atliko tai, ko taip trūksta mūsų pacientams: užtikrino holistinį paciento ištyrimą, sudarė individualų paciento planą ir kontroliavo, kaip pacientui sekasi jį vykdyti. Pacientas turėjo nuolatinę priežiūrą, kontrolę ir palaikymą nustatytiems sveikatos rodikliams pasiekti“, – sakė gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė, kuri kartu su kolege Aiste Kučinskiene koordinavo Vilkijos PSPC poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimo projektą.
Apibendrinus pirmųjų trijų įgyvendintų projektų rezultatus, 665-ių dalyvių sveikata pagerėjo taikant kompleksines priemones. Ypač pravertė technologijos – mobiliosiomis programėlėmis medikų ir specialistų komandoms buvo perduodami pacientų sveikatos rodikliai. Tai leido operatyviai priimti sprendimus, užtikrinančius ligos kontrolę. Pirmųjų užbaigtų projektų dalyviais rūpinosi 127 medikų ir specialistų komandos, o visą procesą koordinavo atvejo vadybininkai (arba slaugytojos).
Visus 14 bandomųjų projektų planuojama pabaigti iki 2023 m. liepos mėnesio. Jie tiesiogiai palies apie 5000 pacientų. Projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos investicijų fondų buvo skirta 10,5 mln. eurų.
