Kaišiadorietė Regina sako, kad ligoninės slenkstį mina retai. Ir dabar pas gydytoją atėjo ne dėl ligos.
„Tik darbo reikalais atėjau. Esu sveika“, – patikino ligoninėje sutikta Regina.
Tiesa, moteris nusiskundė, kad pas medikus užsiregistruoti nėra paprasta. Pasak jos, to padaryti nepavyksta nei internetu, nei telefonu.
„Vieną kartą skambini, kitą kartą skambini. Dažniausiai registratorės nukelia ragelį ir padeda. Neišsigalvoju, taip būna. Todėl geriausia iš karto atvažiuoti į registratūrą. Tada jau niekaip neišsisuks“, – aiškino kaišiadorietė.
Ar lengva pas gydytoją patekti nedideliame Lietuvos mieste? Kol vieni Kaišiadorių gyventojai dalijasi karčia patirtimi, o kiti priešingai – džiaugiasi, kad reikalus pavyksta greitai sutvarkyti.
„Labai gerai medikai dirba. Reikėjo man čia koją persišviesti, tai beveik nelaukiau jokioje eilėje“, – reporterei pasakojo kaišiadorietis.
Ragina atlikti profilaktinius tyrimus
Per pandemiją prie nuotolinių konsultacijų įpratę pacientai, pasak medikų, neskuba šio patogumo atsisakyti.
„Įsidirbo tas mechanizams. Nuotolinės konsultacijos labai patogios pacientams. Bet jie nesuvokia, kad kartais daro sau blogiau“, – sakė Kaišiadorių sveikatos priežiūros centro laikinoji direktorė Virginija Dranginienė.
Anot medikės, rūpinamasi, kad gyventojai nepamirštų ir fiziškai apsiliankyti poliklinikoje. Registratūros darbuotojai pacientų teiraujasi, kada jie paskutinį kartą savo šeimos gydytoją gyvai matė.
Nors nuotolinių konsultacijų mažėja, kitų miestų medikai taip pat pastebi, kad dalis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių neskuba į polikliniką. Ateinančių profilaktiškai pasitikrinti sveikatą – dar mažiau.
„Būtina atvykti pas gydytoją, nes mes nežinome ar tikrai koreguojamas, sakykime, arterinis kraujo spaudimas namuose, ar kraujo tyrimuose kažkokių pakitimų neatsirado ar nereikalingos gydytojų specialistų konsultacijos“, – sveikatos patikros svarbą pabrėžė Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Luka Šalčiūtė.
Ligas nustato pavėluotai
Pacientai, sako, norėtų būti sveiki ir į gydymo įstaigas išvis neiti. Jie piktinasi, kad pas šeimos gydytoją kai kur tenka net mėnesį laukti, o pas specialistus dar ilgiau.
„Anksčiau buvo, kad ateini, užsiregistruoji, ta pačią dieną prieini, gyva eilė veikė. Dabar tų eilių nėra faktiškai, bet su talonėliais laukti mėnesį turi“, – skundėsi kaunietis.
„Pas kardiologą registravausi gegužės mėnesį, o vietą gavau tik rūgpjūčiui. Velniškai pikta“, – porino kitas.
„Skauda labai koją, tai reikia pas gydytoją ateiti. Vaistus išrašyti galima ir nuotoliniu būdu, bet dėl ligos reikia ateiti“, – aiškino prie poliklinikos sutikta moteris.
Pacientai, vengiantys pasirodyti gydytojui rizikuoja sveikata.
„Pastebime, kad diagnozuojama daugiau onkologinių susirgimų, ilgą laiką pacientai bijojo dėl kovidinės situacijos kreiptis į medikus, į gydymo įstaigas. Rezultatas – ligos nustatomos per vėlai“, – sakė L.Šalčiūtė.
Pavyzdžiui, pernai, pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, iš visų pagal amžių galėjusių pasitikrinti moterų, tą padarė tik kas penkta. Lietuvoje vykdomos penkios prevencijos programos, už kurias mokėti nereikia, gydytojai ragina nedelsti.
