Eilės esą būtų trumpesnės, jei būtų laikomasi taisyklės pirmiausia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Šią savaitę socialiniuose tinkluose pasklido nuotraukos apie tai, kad prie Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninės“ filialo driekiasi gyva pacientų eilė. Joje – žmonės norintys atsidurti eilėje gauti taloną pas gydytoją kardiologą.
Gydymo įstaigos Ambulatorinių konsultacijų skyriaus vedėja Nijolė Rimdžiuvienė pripažino, kad daugelis pacientų pas kardiologą vasarį tikrai nepateks. Per mėnesį išdalijama apie 300 talonų, o užsiregistravusių – bemaž trigubai daugiau.
Taigi kardiologo apžiūros tenka laukti mėnesių mėnesiais.
Klaipėdos universiteto ligoninė trečiadienį pranešė apie pokyčius – pas gydytojus kardiologus užsiregistruoti nuo šiol bus galima ne kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną. Džiugu, kad žmonėms nebeteks šalti gyvoje eilėje, bet laukimo laiko iki patenkant pas kardiologą tai nesutrumpins.
Skaičiai rodo, kad nemokamų paslaugų pasiūla neatitinka paklausos, tai ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos bėda. Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodo, kad kardiologai – vieni paklausiausių gydytojų specialistų.
VLK duomenimis, pas 38 proc. kardiologų galima buvo patekti per daugiau nei 30 dienų, pas 31 proc. jų – iki mėnesio ir pas 31 proc. – ne ilgiau nei per dvi savaites.
Pasak N.Rimdžiuvienės, medikai pastebi, kad iki 50 proc. pas kardiologus pasikonsultuoti atvykstančių žmonių, tokios konsultacijos nereikia.
Kad pas kardiologus žmonės kartais veržiasi be reikalo pakartojo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Kardiologai teigia, kad trečdaliui pas juos patekusių pacientų užtektų pirminės grandies, tai yra šeimos gydytojų konsultacijos. Tik perduodu kardiologų žinutę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministras.
Lrytas.lt domėjosi, ką patys gyventojai galėtų padaryti, kad eilės pas kardiologus sutrumpėtų.
Aukštą kraujospūdį gydo šeimos gydytojas
„Paciento kelias dėl skundų sveikata, visada turėtų prasidėti nuo šeimos gydytojo“, – lrytas.lt sakė Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Kardiologijos klinikos vadovė dr. Dalia Jarašūnienė.
Savaime suprantama, kitas reikalas, jei reikalinga skubi pagalba.
„Žinoma, išskyrus atvejus, kai liga pasireiškia ūmiai ir pacientas kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių. Jei pasireiškia ūmus skausmas krūtinėje, plintantis į kaklą, ranką, trunkantis ilgiau nei 20 minučių, pila šaltas prakaitas – nebe laikas kreiptis į šeimos gydytoją. Būtina kuo skubiau kviesti greitosios pagalbos medikus ir vykti į ligoninės Skubios pagalbos skyrių“, – paaiškino D.Jarašūnienė.
Tačiau jei pakilo kraujospūdis, jei jums diagnozuota hipertenzija, ar vargina krūtinėje pasireiškiantys trumpalaikiai skausmai, atsirandantys fizinio krūvio metu – reikia kreiptis į šeimos gydytoją, nurodo kardiologė.
„Tokiems pacientams turėtų būti paskirtas antihipertenzinis gydymas, pakeisti vaistai ar jų kombinacijos, paskirtas pakartotinis vizitas kraujospūdžiui įvertinti. Hipertenzijos gydymas yra šeimos gydytojo prerogatyva. Yra ir labai atkaklių hipertenzijų, kurias gydyti ne taip paprasta. Kai šeimos gydytojui nepavyksta sureguliuoti kraujospūdžio, tada tikrai verta pasikonsultuoti su kardiologu.
Dar iki siuntimo pas kardiologą šeimos gydytojas gali ir privalo tirti pacientą. Tuo metu jis nebūna paliktas be priežiūros ir pagalbos, šeimos gydytojas jam būna paskyręs gydymą ir seka būklę. Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, krūtinės anginai progresuojant, ar nustačius jau pažengusią ligą, reikia pacientą konsultacijai pas kardiologą siųsti nedelsiant“, – sakė D.Jarašūnienė.
Ragina laikytis tvarkos
Kita gydytojos išskirta pacientų grupė – permušimus jaučiantys žmonės. Pasak kardiologės, ne visus permušimus reikia gydyti ir ne visi jie yra pavojingi. Tik nedidelė dalis ritmo sutrikimų kelia pavojų.
„Šeimos gydytojas pacientą turi ištirti: užrašyti kardiogramą, įvertinti būklę, ištirti ir skirti gydymą. Permušimai gali būti susiję su kraujospūdžiu, mikroelementų trūkumu, skydliaukės veikla. Nesuvaldžius ritmo sutrikimų įprastinėmis priemonėmis, pacientas siunčiamas pas kardiologą.
Šeimos gydytojas yra kompetentingas spręsti pradines kardiologines problemas, aiškintis priežastis ir gydyti“ – aiškino D.Jarašūnienė.
Kardiologė pabrėžė, kad ir pacientams, ir šeimos gydytojams būtų aiškiau, reikia ne tik susikurti taisykles, bet ir jų laikytis.
„Kada pacientas turi greičiau patekti, kada gali palaukti, kada pradėti gydyti, kas turi siuntime atsispindėti, kad konsultacija būtų tikslinga?
Dabar pacientai pas kardiologą siunčiami nes svaigsta galva, tačiau dėl ko visa tai vyksta nesiaiškinta. Dažnai kardiologo išvada būna: kreiptis pas neurologą ir atlikti kaklo kraujagyslių tyrimą. Tačiau tai turėtų būti ne kardiologo išvada. Tokie tyrimai turėtų būti padaryti iki siuntimo pas kardiologą“, – dėstė D.Jarašūnienė.
Gydytoja pridūrė, jog gyventojai be reikalo nesikliauja šeimos gydytojais ir traukia tiesiai pas kardiologus.
„Kita tipinė situacija – pacientui padidėjęs kraujospūdis. Su siuntimu atvykęs žmogus pasakoja, kad kažkada gėrė vaistus, kraujospūdis susireguliavo, vaistus metė, dabar šeimos gydytoja paskyrė, bet jis jų nepirko ir negėrė, nes nori pasikonsultuoti su kardiologu ir tik tada pirks vaistus.
Tokių konsultacijų tikrai nemažai. Jas atmetus eilės pas kardiologus gerokai sutrumpėtų ir greičiau patektų tie pacientai, kuriems konsultacijos reikia iš tiesų“, – teigė D.Jarašūnienė.
