Jo teigimu, dalis šios situacijos priežasčių – sisteminės, kurioms spręsti jau yra priimti sprendimai. Vis dėlto, jo teigimu, sistemos tobulinimas nieko nepakeis, jei pačiose gydymo įstaigose vadovai neužtikrins sklandaus kasdienio ligoninių darbo.
„Keista atrodo, kai valstybinės institucijos, įstaigos, vadovai, kurie esame atsakingi už šią sistemą, viską pradedame nuo pasiteisinimų. VLK nemato jokių problemų, tik mes turime šį nonseną, kad žmonės šąla lauke, stovi prie gydymo įstaigos, laukia patekti pas kardiologą.
Tai situaciją vertinu neigiamai. Tai yra toks nonsensas, kokio dar nesu matęs.
Pagalvokime – tai yra žmonės, kurie jau turi sveikatos problemų, jei jie eina į gydymo įstaiga, o pati gydymo įstaiga taip organizuoja darbą, kad žmonės turi stovėti lauke. Tai čia elementariausias empatijos klausimas. Aš jau lankiausi ne vienoje gydymo įstaigoje Lietuvoje ir dar nei vienoje to nemačiau ir tikiuosi, kad nepamatysiu“, – portalui 15min.lt sakė A. Dulkys.
Ministras sako matantis ir savo atsakomybės tobulinant sistemą, kad tokia situacija, kai žmonės priversti lauke laukti užsirašyti vizitui pas specialistą, nepasikartotų.
„Čia yra du dalykai – sisteminės priežastys, už kurias prisiimu atsakomybę ir kurias sprendžiame ir kurioms yra numatyti ir ištekliai – pakeistas valstybės specialistų užsakymų modelis, ruošiama daugiau tam tikrų specialybių gydytojų ir pan. Tam prireiks laiko, bet tai bus padaryta.
Taip pat yra numatyti ištekliai informacinėms sistemoms, kad jose būtų daugiau funkcionalumo, kad žmonės galėtų patys užsirašyti į eilę – visa tai galima daryti ir tai bus padaryta.
Tačiau tai nieko nepadės, jei pačiose gydymo įstaigose jų vadovai neužtikrins kasdienio darbo – jei registratūroje žmonės nekels ragelio visą dieną, kaip mane informuoja, jei gydytojų darbo grafikai bus nepriderinti prie pacientų, jei bus toliau priimami tokie sprendimai, kad, va, vieną konkrečią valandą per mėnesį leidžiame pacientui užsirašyti pas specialistą. O kodėl ne kartą nakties metu? Kodėl ne kartą per metus? Tai gal tiems vadovams patiems į eilę atsistoti ir išstovėti reikėtų. Visi šie sprendimai yra konkrečios gydymo įstaigos vadovo rankose“, – situaciją kritikavo ministras.
A. Dulkys prideda pasigendantis ligoninės vadovų komunikacijos.
„Mes čia visi antrą parą Lietuvoje apie tai kalbame, ministras aiškinasi, o gydymo įstaigos vadovų kalbančių dar nemačiau“, – sakė A. Dulkys.
Jis prideda, kad kitą savaitę asmeniškai planuoja lankytis Klaipėdoje ir viliasi išgirsti tinkamus ligoninės vadovų paaiškinimus dėl nusidriekusių eilių.
„Manau, kad šitos Klaipėdos ligoninės vadovai turėtų ir patys žinoti šiuos skaičius, kad jei Lietuvoje apie du trečdaliai žmonių pas kardiologus patenka laiku, tai Klaipėdoje, deja, yra beveik šimtaprocentinis nepatekimas pas kardiologus per tas 30 dienų, kurios yra numatytos. Tai yra patys blogiausi rodikliai tarp tretinio lygio ligoninių visoje Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį ministras.
Vis dėlto, A. Dulkys neskuba siūlyti ligoninės vadovui trauktis.
„Manau, išklausykime gydymo įstaigos vadovo paaiškinimų ir priežasčių. Nes priežastys yra sisteminės ir konkretūs organizavimo dalykai kiekvienoje įstaigoje. Tai vertinimus, manau, turėtume pateikti išklausę visų priežasčių“, – žurnalistams sakė A. Dulkys.
Dėmesio Klaipėdos universiteto ligoninė susilaukė po to, kai antradienio vakarą viešojoje erdvėje pasirodė nuotraukos su eile lauke stovinčių žmonių, laukiančių užsirašyti pas kardiologą.
Žmonės kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nuo 7 val. ryto prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ stoja į gyvą eilę, kad galėtų stoti į kitą eilę – gauti talonėlį pas gydytoją kardiologą. Talonėlį, prastovėjus kelias valandas gyvoje eilėje lauke, pavyktų gauti po kokių poros mėnesių, o tada tikėtis patekti pas kardiologą – dar po poros mėnesių.
