Lyginant trečiosios šių metų savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga atvejų skaičius su antrosios savaitės duomenimis, matyti, kad gripo ir ŪVKTI atvejų užregistruota mažiau, tačiau COVID-19 ligos – daugiau.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo Marijampolės apskrityje, didžiausias išliko Kauno apskrityje. Jau antrą savaitę iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje neviršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribos.
Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo rodikliai buvo užfiksuoti Visagine – 1130,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Ukmergės r. – 1067,92 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir Vilniaus r. – 1013,55 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Sausio 16–22 d. Lietuvoje dėl gripo į šalies ligonines buvo paguldyti 25 asmenys, beveik visi (22 pacientai) buvo vaikai iki 17 m. amžiaus. Į ligoninę pateko ir 1 nėščioji.
Praėjusią savaitę buvo užregistruotas vienas mirties nuo gripo atvejis. Mirusysis priklausė 50–59 m. amžiaus grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų gretutinių ligų. Lietuvoje šį gripo sezoną iš viso užregistruota 12 mirties nuo gripo atvejų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, antrąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 445 ėminiai, iš kurių daugiausia buvo aptiktas A tipo gripo virusas (76-iuose ėminiuose), B tipo gripo virusas rastas 5-uose ėminiuose, o respiracinis sincitinis virusas – 52-uose ėminiuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje antrąją šių metų savaitę iš 78 699 mėginių, imtų gripo virusui nustatyti, 10 894 buvo teigiami (A tipo gripas sudarė 86 proc., B tipo – 14 proc.).
Gripo sezonas dar tik įpusėja, tad ir toliau patariama griežtai laikytis higienos taisyklių:
- kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne);
- reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones, ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus;
- dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas;
- pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), kreiptis į savo šeimos gydytoją.
