Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys patvirtina – problemos dėl vaistų trūkumo tapo ypač dažnos. Pernai gauti 1003 pranešimai apie laikiną vaistų tiekimo sutrikimą. Palyginimui, 2021 m. – 813, o 2020 m. – 613 pranešimų.
Vilnietė sako nerandanti gyvybiškai svarbaus vaisto
Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi vilnietė Sofija (vardas pakeistas). Moteris pasakojo serganti glaukoma. Todėl kiekvieną dieną tuo pačiu metu privalo naudoti akių lašus.
„Akių gydytoja labai ilgai rinko man tinkamus vaistus, nes tie lašai, kuriuos naudodavau anksčiau, situacijos nepagerindavo arba kaip tik pablogindavo. Tuomet gydytoja atrado vienus akių lašus, kurie yra iš dalies kompensuojami valstybės. Nuo tada naudoju tik juos, nes jie vieninteliai padeda valdyti šią ligą“, – pasakojo 72-ejų Sofija.
Neseniai šeimos gydytoja išrašė tris buteliukus senjorės naudojamų akių lašų. Tačiau moteris liko apstulbusi – lašų neturėjo ne tik ta vaistinė, bet ir kitos paties tinklo vaistinės.
Vilnietė nebėgiojo po visas sostines vaistines. Tą jai pasakė preparato likutį sistemoje patikrinęs vaistininkas. Paklaustas, kodėl taip yra, jis tik gūžtelėjo pečiais. Tiesa, viena vaistinė dar turėjo Sofijai reikalingų vaistų, bet paskambinusi ji sužinojo, kad pavėlavo – paskutinius akių lašus rezervavo kitas pacientas. Taigi, šnipštas.
„Nuėjau į kitą vaistinę ir paprašiau analogiško sąrašo – gal kitas vaistinių tinklas jų turės daugiau. Ten taip pat buvo likusi tik viena lašus turinti vaistinė. Paskambinau ten iš pat ryto, bet vaistininkė telefonu man patvirtino, kad ir šiuos paskutinius buteliukus jau kažkas užrezervavo“, – apie bevaises paieškas pasakojo Sofija.
Moteris priėjo liūdnos išvados – Vilniuje sau gyvybiškai svarbių akių lašų gauti ji šiuo metu negali. Dar turi vieną buteliuką, bet kas liks daryti, kai jis pasibaigs? Kiti vaistai Sofijai netinka, tad ji žada kreiptis į kituose miestuose gyvenančius gimines. Gal ten užsilikęs vaistų buteliukas?
„Vaistininkai nežino, kiek šis sutrikimas gali tęstis, todėl su nerimu laukiu tos dienos, kai reikės naujo lašų buteliuko“ – pripažino senjorė.
Nežino, kada vėl turės vaistą
Iš pradžių VVKT atstovai patikino negavę pranešimo, kad vilnietės naudojamo vaisto tiekimas būtų sutrikęs. Tačiau kreipęsi į preparato registruotoją informaciją patikslino. Trečiadienį VVKT pranešė, kad akių lašų „Combigan“ tiekimas yra sutrikęs.
Vaistinių atstovai taip pat patvirtino, kad pacientams sunku gauti šį preparatą.
„Šio preparato neturime nuo 2022 m. spalio mėnesio. Deja, kol kas, neturime informacijos, kada šį preparatą vaistinėse bus galima įsigyti“, – lrytas.lt komentavo „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
Apie preparato trūkumą patvirtino ir „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
„Tiekimas yra sutrikęs iš gamintojo pusės“, – nurodė ji.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė taip pat pastebėjo pokytį rinkoje.
„Minėto preparato tiekimo sutrikimas nėra fiksuotas, nors matome, kad vaisto likutis rinkoje nėra didelis. Konkrečiai Vilniuje turime likučių keturiose vaistinėse“, – teigė R.Lipnevičiūtė.
Ji rekomendavo, jei kyla abejonių, prieš vykstant į vaistinę paskambinti, teirautis vaistininkų dėl norimų įsigyti preparatų likučių kitose vaistinėse.
„Mūsų tikslas, kad vaistinėse visuomet būtų vaistų, kurie reikalingi pacientams ir šiuo metu trūkumo, kad negalėtume vieno preparato pakeisti kitu tai ligai gydyti – nėra. Jeigu vaistinėje gyventojai neranda nereceptinio vaisto, reiktų kreiptis į vaistininką, kuris visuomet pasiūlys alternatyvų medikamentą.
Kalbant receptinius vaistus, tai juos pakeisti kitais galima tik turint gydytojo receptą – tuomet reiktų kreiptis į savo gydytoją, kuris išrašytų vaistą, kuris yra rinkoje“, – patarė R.Lipnevičiūtė.
Tiesa, kaip nurodė Sofija, tokia išeitis jai vargiai tinka, nes kitus vaistus vilnietė jau išbandė, jie senjorei nepadėjo. VVKT nurodė, kad neturi duomenų, kada Sofijai reikalingo preparato tiekimas gali būti atnaujintas.
Išaugę vaistų tiekimo sutrikimų skaičiai
Jau ne pirmas mėnuo kalbama apie tai, kad Lietuvos vaistinėse pastebimas išaugęs medikamentų trūkumas. Vaistinių atstovai pripažįsta, kad lankytojai kartais neranda elementarių priemonių, kurios ypač reikalingos šaltuoju metų laiku.
„Šiuo metu pastebimas kai kurių vaistų nuo kosulio, peršalimo ir karščiavimo bei antibiotikų trūkumas. Minimų preparatų stygių sąlygoja paracetamolio, kaip sudedamosios dalies, trūkumas gamyboje bei itin išaugusi paklausa dėl didėlio sergamumo peršalimo ligomis“, – nurodė I.Tėvelienė.
VVKT pateikti skaičiai rodo, kad vaistų tiekimo dažnis – didžiausias per pastaruosius metus.
Vaistų registruotojai 2019 metais VVKT pateikė 814 pranešimų apie laikiną ir 104 pranešimus apie nuolatinį vaistų tiekimo sutrikimą. 2020 metais buvo fiksuota 613 laikinų ir 97 nuolatiniai tiekimo sutrikimai. 2021 metais – 813 laikinų ir 121 nuolatinis tiekimo sutrikimas.
Tuo tarpu 2022 metais iš viso buvo gauti 1003 pranešimai apie laikiną ir 84 pranešimai apie nuolatinį tiekimo sutrikimą.
Pirmosios šių metų savaitės taip pat pasižymėjo pranešimų apie vaistų trūkumą gausa.
„Nuo 2023 metų sausio 1 dienos iki dabar yra gauta kiek daugiau nei 100 pranešimų apie vaistinių preparatų tiekimo sutrikimus. Daugiau nei pusė vaistinių preparatų, apie kurių tiekimo sutrikimą buvo pranešta, turėjo pakeičiamumą kitu vaistu su ta pačia veikliąja medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad kurių vaistų tiekimas jau atnaujintas“, – lrytas.lt komentavo VVKT atstovė Aistė Tautvydienė.
Ji paaiškino, kad visoje šis peršalimo ligų sezonas – išskirtinis, visoje Europoje fiksuojamas ypač didelis sergančiųjų skaičius. Dėl to yra išaugęs kai kurių antibiotikų, kvėpavimo takų ligoms gydyti skirtų vaistų poreikis. Tai gali turėti įtakos ir vaistų tiekimui.
„Vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų. Vaistų tiekimas gali sutrikti ir dėl logistikos problemų, taip pat dėl komercinių priežasčių ar stichinių nelaimių. Paskutiniuoju metu vaistų tiekimo sutrikimams nemažai įtakos turėjo ir geopolitiniai įvykiai, t. y., karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai, ypač išaugęs susirgimų COVID-19 liga skaičius Kinijoje.
Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių ar šios pasekmės būtų mažesnės, gali būti tiekiami Lietuvoje neregistruoti vaistai, taip vadinamieji vardiniai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei registruoti vaistai užsienio pakuotėmis. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas. Taip pat pažymėtina, kad jei vaistinėje nėra pageidaujamo vaisto, tačiau jį turi bent viena didmeninio platinimo įmonė, gyventojui pageidaujant, vaistai turi būti užsakomi“, – teigė A.Tautvydienė.
Vaistų gamintojai: situacija gali blogėti
Vaistų gamintojų atstovai sako, kad su vaistų tiekimo problemomis šiuo metu susiduria daugelis šalių, tačiau perspėja, kad artimiausiu metu Lietuva gali atsidurti išskirtinai blogoje padėtyje.
COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje pakeitė ekonomines sąlygas, kurios stipriai paveikė ir vaistų gamybą. Vaistams gaminti naudojamų medžiagų ir logistikos kainos pasiekė rekordus, o tai stipriai sutrikdė pacientams būtinų vaistų gamybą ir suardė tiekimo grandines Europoje.
„Gamybos eilėje Lietuvos pacientams reikalingų vaistų gamintojai laukia nuo 6 iki 8 mėnesių ir šis terminas tapo normaliu. Be to, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią kompensavimo tvarką ir taikant kainų įšaldymą, susidaro absurdiškų situacijų, kai norėdami patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, gamintojai turėtų pasiūlyti 3–4 kartus mažesnę kainą nei paties vaisto gamybos kaštai“, – perspėja Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) direktorė Rasa Bričkienė.
Pasak jos, dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusios naujos kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo, tikėtina, kad negalinčių pasiūlyti prašomos kainos bus dar daugiau.
