Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu
Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinius sutrikimus ir neįgaliesiems, kurie dėl ligos ar savo būklės negali visiškai savimi pasirūpinti.
Paslaugų plėtra apima tris sektorius: ambulatorinės paslaugos asmens namuose ir dienos centruose bei stacionarios paslaugos ilgalaikės priežiūros įstaigose. „Tikslas yra sukurti vieną sistemą, kai žmogus galės kreiptis į savivaldybę ar asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus įvertintas ilgalaikės priežiūros poreikis ir esant reikalui paskirtos paslaugos. Mes integruojame dvi iki šiol veikusias paslaugas – jei anksčiau žmogus, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kreipdavosi į sveikatos priežiūros įstaigą, o socialines – į socialinės rūpybos skyrių, seniūniją ar savivaldybę, tai įgyvendinus reformą, paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu. Tai reiškia, kad nesvarbu, kur žmogus kreipsis, ar į socialinių paslaugų teikėją, savivaldą ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jam pagal poreikį galės būti paskirtos tiek sveikatos, tiek socialinės paslaugos, taip užtikrinant sveikatos ir socialinius poreikius asmeniui ir jo artimiesiems“, – sako M. Čiurlionis.
Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu bus užtikrinti tokių paslaugų tęstinumą. Pavyzdžiui, jei žmogui priskirtos paslaugos namuose, o sveikatos būklė pablogėjo ir atsirado papildomų poreikių, tai jis galės būti nukreiptas į dienos centrą ar stacionarią ilgalaikės priežiūros įstaigą.
Papildomas dėmesys specialistų švietimui
Šiuo metu socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia kompetentingi savo srities specialistai. Siekiant dar labiau pagerinti jų darbo kokybę, numatyta investuoti ir į jų švietimą. Pasak M. Čiurlionio, papildomai ketinama edukuoti apie 4000 specialistų, jie praeis specialius mokymus, kurie padės dar labiau įtvirtinti įgūdžius, būtinus darbui su žmonėmis, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.
„Ypatingai daug dėmesio skirsime demencija sergantiems asmenims, kritimo prevencijai, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų. Specialistai bus apmokyti, kaip teikti pagalbą žmogui mirštant, didelis dėmesys bus skiriamas komandiniam darbui, bendravimui su kolegomis, pacientais ir jų šeimos nariais“, – sako patarėjas.
Pokyčiai ambulatorinėje grandyje ir stacionare
Be švietimo, planuojama investuoti ir į ambulatorines slaugos paslaugas teikiančias komandas. Numatyta, kad 90 komandų bus aprūpintos mobilia įranga, kuri yra reikalinga teikiant slaugos paslaugas namuose.
Taip pat numatomos investicijos į dienos socialinės globos centrus, teikiančius paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Pirmajame etape planuojama sukurti 10 pilotinių ilgalaikės priežiūros dienos centrų, kurie veiks apskričių centruose. Pasak M. Čiurlionio, tokiu būdu bus įvertinta, kaip sveikatos paslaugas dienos centruose užtikrina tos ambulatorinės slaugos paslaugas teikiančios komandos, kurios dirbs ne tik paciento namuose, bet ir dienos centruose. „Tai kuriama pačių paslaugas gaunančių žmonių patogumui. Pavyzdžiui, jam yra priskirta kokia nors procedūra, kurią slaugytojas atlieka namuose, bet žmogus du kartus per savaitę lankosi dienos centre. Kad procedūros nenutrūktų, jas atliekantis slaugytojas pacientą aplankys ir dienos centre“, – pasakoja M. Čiurlionis.
Be abejonės, reformos laukia ir įstaigų, teikiančių slaugos paslaugas stacionare bei viso slaugos sektoriaus. Koncepcijoje numatytos investicijos 720 lovų, skirtų demencija sergantiems asmenims. Paslaugos šiai asmenų grupei numatytos ir dienos centruose, kad juos slaugantys artimieji galėtų atsikvėpti ar sėkmingai grįžti į darbo rinką. Siekiama, kad ilgalaikės priežiūros paslaugas teikianti įstaiga veiktų kiekvienoje šalies savivaldybėje ir jos būtų prieinamos kiekvienam gyventojui, nepaisant jo socialinės ar ekonominės padėties. „Paciento priežiūra namuose ar ambulatorinės paslaugos teikiamos ir dabar, turime apie 140 dienos centrų, veikiančių visoje Lietuvoje. Bet siekiame šias paslaugas apjungti ir jas teikti koordinuotai, numatyti paciento kelią, kad jam nereikėtų blaškytis iš vieno sektoriaus į kitą“, – sako SAM atstovas.
Už globą stacionare teks prisidėti
Kalbant apie ilgalaikę priežiūrą svarbus ir finansinis aspektas, juolab kad senatvinė demencija, Alzheimerio liga ir kitos ligos yra progresuojančios, todėl paslaugos turi būti teikiamos nenutrūkstamai. M. Čiurlionis patikino, kad asmuo jas galės gauti iki gyvenimo pabaigos, tačiau bus numatytas ir modelis, kaip pacientas turėtų prisidėti.
„Gali būti, kad dalį savo pajamų žmogus turės skirti, kad gautų stacionarias paslaugas. Bet jam bus suteiktas visas paketas: maistas, vaistai, visos reikalingos priemonės, stogas virš galvos. Apmokėjimo schema greičiausiai bus panaši į šiuo metu veikiančią, kuomet asmuo už stacionarias paslaugas atiduoda 80 procentų savo pajamų, o likę pinigai lieka jo paties asmeninių poreikių tenkinimui. Tačiau ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, kaip ir dabar, išliks nemokamos“, – sako M. Čiurlionis.
Sveikatos sistemos reforma inicijuota atsižvelgiant į esamas neįgaliųjų sveikatos priežiūros problemas, spartų gyventojų senėjimą, ypač regionuose. Tikimasi, kad pacientai gaus savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu ilgalaikės priežiūros koncepcija aptariama su politikais, socialiniais partneriais bei pristatoma visuomenei. Tikimasi, kad sėkmingai priėmus reikalingus teisės aktus, reforma galėtų startuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.
