Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) duomenimis, praėjusiais metais buvo registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras buvo multiorganinis.
2022-aisiais atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, kurios dovanojo viltį pasveikti ir sugrįžti į pilnavertį gyvenimą daugybei sunkiai sirgusių žmonių.
Taip pat šiemet buvo registruotas vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Jam buvo 85-eri. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių Donoro inkstai.
Išskirtiniai gydytojų transplantologų pasiekimai
Praėjusieji metai įeis į istoriją ir kaip metai, per kuriuos buvo atlikta daugiausia kepenų transplantacijų iki šiol – net 32. 13 atlikta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK), o 19 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK).
„Transplantologija išlieka viena iš VUL SK veiklos prioritetų. Pastaraisiais metais buvo įdiegta daug mokslu paremtų kepenų transplantacijos inovacijų, pritaikytos tarptautinius standartus atitinkan
ios chirurginės technikos, sustiprintas tarpdisciplininis bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu“, – kalbėdama apie padidėjusius įvykusių kepenų transplantacijų skaičius pabrėžė Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė, abdominalinės chirurgijos gydytoja doc. dr. Aistė Kielaitė-Gulla.
Šiais metais VUL SK pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
„Tai unikalus bendros anesteziologų (Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas prof. Tomas Jovaiša), chirurgų (Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Strupas), radiologų (Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas doc. dr. Artūras Samuilis) ir laboratorinės medicinos specialistų (Laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus), aukštos kvalifikacijos komandos rezultatas ir VUL SK įdiegta infrastruktūra“, – tikina doc. dr. A. Gulla.
Taip pat bendradarbiaujant su Nyderlandų transplantacijų specialistais, VUL SK kepenų transplantacijos komanda pirmą kartą Baltijos šalyse atliko kepenų transplantaciją panaudojant hipoterminę oksigenuotą mašininę perfuziją.
„Tai technologija, sėkmingai naudojama lyderiaujančiuose kepenų transplantologijos centruose. Didžiuojamės, kad tai galime atlikti ir Lietuvoje.
Ypatinga padėka Pilvo chirurgijos ir onkochirurgijos centro vadovui, prof. Kęstučiui Strupui, vyriausiam transplantacijų specialistui, chirurgui doc. Vitalijui Sokolovui, Gastroenterologijos centro vadovei doc. Editai Kazėnaitei ir visiems procese dalyvavusiems specialistams, kurie nuolat pritaiko užsienyje įgytas žinias ir visokeriopai tobulina kepenų transplantacijos procesą bei pacientų gyvenimo kokybę po transplantacijos“, – teigia doc. dr. A. Gulla.
LSMUL KK Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas nurodo, kad Kauno klinikose kepenų transplantacijų skaičius nuolat auga ir jį lemia nuoseklus, ilgametis komandos darbas, kurią sudaro daugybė specialistų – gastroenterologai, chirurgai, intensyvios terapijos specialistai, gydytojai anesteziologai, angiochirurgai, radiologai.
„Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė, Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas, Intensyvios terapijos klinikos vadovas, Organų donorystės programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis, Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas, intervencinis radiologas doc. Andrius Pranculis, Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas prof. Linas Velička – šie vadovai ir jų komandos daugybę metų dirba kartu ir turbūt tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuris leidžia transplantacijų skaičių nuosekliai auginti.
Kitas dalykas – auga ir mūsų kompetencija. Mes jau turime sukaupę nemažai vietinės patirties, tačiau mūsų komandos žmonės nuolat stažuojasi ir užsienio šalyse – Belgijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, o šiemet labai naudinga stažuotė buvo Pietų Korėjos kepenų transplantacijos centre. Mūsų pastangos nuolat kelti gydytojų kompetenciją yra labai svarbios“, – sako prof. J. Kupčinskas.
Ypatingai svariai prie kepenų transplantacijos rezultatų Kauno klinikose prisideda ir tai, kad 2022 metais LSMUL KK tapo pilnaverte Europos retų kepenų ligų referentinio tinklo ERN-RARE-LIVER nare.
„Dalyvaudami šiame tinkle turime galimybę pasiūlyti visapusišką šiuolaikinę priežiūrą pacientams sergantiems Wilsono liga, kepenų hemochromatoze, autoimuniniu hepatitu, pirminiu sklerozuojančiu cholangitu bei kitomis retomis kepenų ligomis“, – priduria profesorius.
Pasak profesoriaus, prie to prisideda ir žinių apie organų donorystę sklaida, nes taip pamažu keičiasi ir žmonių požiūris į šią jautrią temą.
„Padeda ir tai, kad donorystės žinia sklinda vis toliau, keičiasi žmonių požiūris į organų donorystę. Visada galvoju, kad turime neužmigti ant vienų ar dvejų metų rezultatų ir žiūrėti į ateitį. Didžiausias iššūkis žiūrint į ateitį yra tolimesnis donorystės skatinimas.
Prie kepenų ir kitų organų transplantacijų skaičiaus augimo prisidėtų ir numanomo sutikimo donorystės modelio įvedimas. Užsienio pavyzdžiai rodo, kad įvedus tokį donorystės modelį dažniausiai padidėdavo ir atliekamų transplantacijų skaičiai. Smagu, kad turime tokius gerus rezultatus, tačiau norisi žiūrėti į priekį“, – sako LSMUL KK Gastroenterologijos klinikos vadovas.
Įspūdingas transplantacijų skaičius
Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 84 inkstų transplantacijos, iš kurių 5 – gyvo donoro inkstų transplantacijos.
Taip pat atliktos 9 širdies, 1 plaučio (transplantuotas tik vienas iš dviejų donoro plaučių), 1 kasos-inksto komplekso ir 66 ragenų transplantacijos.
Per 2022-uosius į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti 2 inkstai ir 3 kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donorinių plaučių transplantacijai, 6 kartus jie buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.
Praėjusiais metais net 4812 žmonių išreiškė pritarimą organų donorystei ir pasirašė Donoro korteles, 2021-aisiais tą padarė 4772 žmonės.
Transplantacijų laukia šimtai
Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.
Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.
Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę – pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti ar donoro organas tikrai jiems tinkamas.
Vienas efektyvus organų ir audinių donoras galėtų padėti daugiau nei 7 žmonėms. Inkstų ir inksto-kasos komplekso laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – galimybę regėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.
Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 317 žmonių*: 69 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt svetainėje arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba „Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.
*2022 metų gruodžio 31 d. duomenimis
