Į tiesioginį „Žinių radijo“ eterį paskambinęs klausytojas Mindaugas piktinosi, kad nemokamos neurologo konsultacijos reikia laukti mažiausiai pusantro mėnesio.
„Tačiau ta pati poliklinika pasiūlo pas tą patį neurologą patekti už pinigus jau kitą savaitę, trečiadienį, jei sumokėsi 66 eurus ir rodo, kaip pagal sveikatos apsaugos ministeriją turi būti paskirstyti finansai, kad poliklinika galėtų uždirbti“, – konkretų pavyzdį pateikė klausytojas.
Į pastabą sureagavo radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius. Jis pabrėžė, kad esamą praktiką vertina neigiamai.
„Manau, kad neturi taip būti, kai už pinigus gali nusipirkti greitenę paslaugą. Tai primena sovietmetį su pagrindinėmis durimis į tuščią parduotuvę ir galinėmis durimis, kur prekės tiesiai iš sandėlio.
Mūsų teisės aktai turėtų būti patobulinti taip, kad nebūtų galima paslaugos nusipirkti greičiau, nes tai reiškia, kad atsiranda interesas nesuteikti pacientui nemokamos paslaugos. Tada jis pagalvos, kad reikia susimokėti ir gauti anksčiau. Tai sukuria negerą reputaciją sveikatos sistemai“, – pripažino G.Kacevičius.
Analogišką nuomonę išsakė ir kitas laidos pašnekovas, buvęs Europos sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Ne, tai visiškai nenormalu, – apie greitesnį patekimą pas gydytoją už pinigus sakė V.P.Andriukaitis. – Tai turi būti pakeista kuo greičiau“.
Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė paaiškino, kad tokia padėtis susidaro, nes VLK finansavimas yra ribotas, nemokamoms paslaugoms taikomos kvotos.
„Jeigu tam mėnesiui yra tik 10 „talonėlių“, žinoma, kad tos vietos yra staigiai užpildomos, jau pačią pirmą mėnesio dieną. Toliau lieka tik mokamos konsultacijos. Ne todėl, kad kažkas nori pasipinigauti, o dėl to, kad nemokamų vietų nebelieka.
Taip, gydytojai labai dažnai girdi skundus, kad koridoriai tušti, pacientų nėra. Tokios yra kvotos, nėra daugiau nemokamų vietų. Tada įstaigos bandydamos tas eiles „prastumti“ kuo greičiau pasiūlo kitu laiku, po darbo, gauti mokamą konsultaciją“, – sakė Ž.Gudlevičienė.
Žada keisti gydytojų siuntimų tvarką
Laidoje taip pat kalbėta ir apie tai, kad esama šeimos gydytojo siuntimų tvarka turi ydų ir apsunkina ligos nustatymo nei gydymo procesą.
„Paslaugos ir gydymas – ne tas pats. Reikia kalbėti, kad žmonės, turintys chroninius susirgimus, būtų gydomi, jiems būtų sudaryta atskira programa, nereikėtų jokių siuntimų, jie būtų aktyviai kviečiami ir gydytojų apžiūrimi, o gydymas koreguojamas“, – aiškino V.P.Andriukaitis.
G.Kacevičius pastebėjo, jog ir dabar egzistuoja lėtinių sveikatos būklių sąrašas, kai pacientui dėl kiekvieno apsilankymo pas specialistą nereikia prašyti šeimos gydytojo siuntimo.
„Tik žinau, kad praktikoje tas nelabai gerai veikia. Gydytojai specialistai, nepaisant to, reikalauja siuntimo. Yra tokia problema“, – apie tai, kodėl išsipučia eilės pas gydytojus pasakojo VLK vadovas.
Ž.Gudlevičienė teigė, kad šiuo metu ieškoma būdų kaip „išvalyti sveikatos sistemoje susidariusį didžiulį kamštį“. Pasak jos, didžiausia problema – gydytojų siuntimų tvarka.
„Ligonių kasų atstovai sako, kad tai yra kontrolės mechanizmas. Su siuntimais galima kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Tačiau tai jau tampa ne kontrole, o našta.
Pacientas turi vis vaikščioti siuntimo, vietoje to, kad gautų vieną siuntimą, o gydytojas specialistas sudėtų visus reikalingus ištyrimus. Tas būtų atlikta per trumpiausią laiką, nebegrįžtant atgal nei pas šeimos gydytoją, nei pas specialistą“, – aiškino Ž.Gudlevičienė.
„Mes tą matome, tai sako ir kardiologai, kad kol pacientas suvaikšto pas šeimos gydytoją, pasidaro vieną tyrimą, grįžta (…) todėl sergamumas ir mirštamumas nuo kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Pacientai nesulaukia pagalbos.
Mano uždavinys, bendradarbiaujant su VLK, su SAM, ištaisyti šitą klaidingą ir ydingą siuntimų sistemą“, – pabrėžė Ž.Gudlevičienė.
Ragina raškyti žemai kabančius vaisius
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai Irena Segalovičienė teigė, kad pacientų eilių problema turi tapti prioritetiniu klausimu vyriausybės darbotvarkėje.
„Reikalingas labai aiškus veiksmų planas, kaip vyriausybė, sveikatos apsaugos ministerija ketina tas eiles mažinti. Dabar mes matome ne vieną bandymą mesti pavienių sprendimų. Eilių klausimas yra pakankamai daugiabriaunis, norėtųsi, kad nebūtų prisidengiama ilgalaikėmis sisteminėmis problemomis, kurios jau užprogramuotos įstatymais.
Siekiant mažinti eiles, reikia nusiraškyti vaisius, kurie yra žemai, lengvai pasiekiami. Galbūt taikyti laikinus sprendimus, nebijant eksperimentuoti. Kalbu apie siuntimų pas gydytojus tvarkos peržiūrėjimą, eliminuoti tas taisykles, kurios yra dirbtinės, perteklinės, palankios apmokėjimo už paslaugą mechanizmui, bet ne patiems žmonėms.
Turiu omenyje, kai reikia dirbtinai kreiptis į šeimos gydytoją, nors akivaizdu, kad jis bus tik siuntimo išrašytojas į antrą lygmenį, nes šeimos gydytojas tos pagalbos negalės suteikti“, – teigė I.Segalovičienė.
Pasak jos, problemą spręstų ir vieninga registracijos sistema. Šiuo metu pacientams nėra pasiūlomas artimiausias galimas konsultacijos laikas, altenatyvų ieškoti turi jis pats.
Dar viena jos įvardyta priemonė – biurokratijos mažinimas ir šeimos gydytojams tenkančių krūvių tolygesnis paskirstymas.
„Vieni šeimos gydytojai turi tūkstančius pacientų, o kiti daug mažiau“, – pastebėjo I.Segalovičienė.
Situacija blogėja
G.Kacevičius tvirtino, kad pacientų eilės egzistavo ir anksčiau, o situacija dabar pablogėjo dėl pandemijos poveikio. Pasak jo, tai ne tik Lietuvos bėda.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys pažymi, kad tai yra masinė problema įvairiose šalyse. Pacientams tapo sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas“, – tikino G.Kacevičius.
Jis priminė, kad pandemijos laikotarpiu dėl pacientų ir medikų saugumo taikyti ribojimai. Statistika rodo, kad pas gydytojus gyventojai lankėsi rečiau, mažiau gulėjo ligoninėse.
„Tai sukėlė atidėtą paklausą. Sveikatos problemos susikaupė ir dabar pacientai veržiasi į gydymo įstaigas, nes nori jas išspręsti. Tai yra natūralu“, – paaiškino G.Kacevičius.
VLK vadovas pripažino, kad geresnė situacija privačiose klinikose. Jos taip pat teikia valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas. Tačiau pacientai didelės naudos nejaučia dėl išaugusios privataus sektoriaus vaidmens.
„Šiuo metu matome, kad privačios įstaigos greičiau atsistatė po pandemijos ir labiau padidino paslaugų teikimo apimtis. Atitinkamai reaguoja ir mūsų apmokėjimas.
Kita vertus, tai niekaip nepakeičia paslaugų prieinamumo. Jei gydytojai iš viešųjų pereina į privačias, tai nereiškia, kad pacientas lengviau pas gydytoją patenka. Net atvirkščiai, nes medikai privačiose įstaigose dirba mažesniais krūviais nei anksčiau buvo įpratę“, – pastebėjo G.Kacevičius.
