Jo išvados remiasi 44 žmonių, kurie mirė nuo COVID-19, po skrodimo paimtų audinių mėginių analize.
JAV Nacionalinios sveikatos instituto (NSI) mokslininkai ištyrė skrodimų, atliktų nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn., mėginius. Vienuolikai pacientų po mirties alikti išsamūs nervų sistemos, taip pat ir smegenų, tyrimai.
Įvairiuose organuose gyvybingas virusas
Visi pacientai mirė nuo COVID-19 ir nė vienas iš jų nebuvo paskiepytas. 38 pacientų kraujo plazmos SARS-CoV-2 testas buvo teigiamas, 3 – neigiamas, o likusių 3 pacientų plazmos ištirti nepavyko.
30 proc. pacientų – moterys, o mirusiųjų amžiaus mediana buvo 62,5 metų. 27 pacientai (61,4 proc.) sirgo trimis ar daugiau gretutinių ligų. Vidutinis laikas nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo iki mirties buvo 18,5 dienos.
Analizė parodė, kad SARS-CoV-2, kaip ir tikėtasi, pirmiausia užkrėtė ir pažeidė kvėpavimo takų ir plaučių audinius. Tačiau mokslininkai taip pat rado viruso RNR 84 skirtingose kūno vietose ir kūno skysčiuose, o vienu atveju jie išskyrė virusinę RNR praėjus 230 dienų nuo paciento simptomų atsiradimo.
Tyrėjai aptiko koronaviruso RNR ir baltymų vieno paciento pagumburyje ir smegenyse bei dviejų kitų pacientų nugaros smegenyse. Tačiau „nepaisant didelės virusinės naštos“, tyrėjai nustatė mažai smegenų audinio pažeidimų.
Gyvybingas koronavirusas buvo išskirtas iš įvairių audinių kvėpavimo takuose ir už jų ribų, įskaitant smegenis, širdį, limfmazgius, virškinimo traktą, antinksčius ir akis. Tyrėjai išskyrė virusą iš 45 proc. tirtų audinių.
„Per pirmąsias dvi savaites po simptomų atsiradimo pastebėjome viruso dauginimąsi keliose vietose, už kvėpavimo sistemos ribų“, – nurodė tyrimo autoriai.
Galimos pokovidinio sindromo pasekmės
Vyresnysis tyrimo autorius Danielius Chertowas teigė, kad iki tyrimo pradžios mokslinėje bendruomenėje vyravo nuomonė, jog „koronavirusas daugiausia yra kvėpavimo takų infekcija“.
Fakto, kad virusas išplinta visame kūne atradimas dar prieš metus padėjo mokslininkams ištirti ryšį tarp plačiai užkrėstų kūno audinių ir pokovidinio sindromo, simptomų, kurie išlieka kelias savaites ir mėnesius po užsikrėtimo.
NSI finansuojamas Paxlovid RECOVER tyrimas, kuris turėtų prasidėti 2023 m., apima skrodimo darbų pratęsimą.
Šio tyrimo metu analizuojami bus ir audiniai asmenų, kurie buvo pasiskiepiję ir užsikrėtę nerimą keliančiais COVID-19 variantais. Ankstesniame tyrime tokios galimybės nebuvo.
Mokslininkai tikisi geriau suprasti, kaip viruso išplitimas kūne susijęs su pokovidinio sindromo simptomais.
Parengta pagal „Sci Tech Daily“ inf.
