„Renginys atidėtas tikrai nebus. Jis įvyks“, – patikino bėgimą organizuojančios Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos (LMBA) prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Kaip ir kiekvienais metais, dalyviams reikės įveikti atstumą nuo Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto.
V.Dobrovolskas patarė bėgikams nesisaugoti nuo šalčio storu rūbų sluoksniu. Šiltesni drabužiai, kaip ir naujas sausų rūbų komplektas tinka jau po bėgimo, būtent tada didesnė rizika peršalti.
„Bėgimo metu būna šilta. Bet po to užtenka 10 minučių pastoviniuoti drėgnais rūbais ir labai greitai gali pertraukti šaltis“, – įspėjo V.Dobrovolskas.
Jis pridūrė, kad šiemet tikimasi daugiau nei 5 tūkst. dalyvių. Pasak organizatoriaus, prie renginio turėtų prisijungti apie 2 tūkst. karių, 1 tūkst. Šaulių sąjungos narių ir dar maždaug 2 tūkst. dalyvių.
Tiesa, dalyvių skaičius gali būti didesnis. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad premilinariais skaičiavimais šeštadienį turėtų bėgti apie 3 tūkst. karių.
Per šalčius – daugiau ūmių širdies būklių
Medikai nurodo, kad minusinė oro temperatūra reikalauja papildomo bėgikų pasirengimo.
„Šalčio apkrovą organizmui liudija ir tai, kad paprastas pasivaikščiojimas šaltyje prilygsta 100 metrų bėgimui“, – teigia LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Raimondas Kubilius.
Pasak jo, per mažai skiriama dėmesio tam, kaip šaltis veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Skaičiuojama, kad kardiovaskulinių įvykių žiemos laikotarpiu reikšmingai padidėja. Dėl to išauga ir mirštamumas. Dažnai klinikinėje praktikoje pastebime, kad pirmą kartą žmogui skausmas atsiranda būtent žiemos metu, pavyzdžiui, kai tenka imtis sniego kasimo darbų.
Mūsų kūnas turi prisitaikyti prie žemos aplinkos temperatūros, stengdamasis išlaikyti vidinę šerdinę kūno temperatūrą: bronchus veikia šaltas oras (jie tampa pralaidesni bakterijoms ir virusams), sąnariai veikiami šalčio yra labiau apkraunami, o raumenys labiau pažeidžiami.
Todėl bet koks sportas žiemos laikotarpiu reikalauja didesnio ir atsakingesnio pasirengimo bei būtinumo imtis papildomų atsargumo priemonių“, – pabrėžia R.Kubilius.
Jis primena, kad optimaliam įvairių organizmų sistemų darbui reikalinga ir atitinkama – maždaug 37 laipsnių – kūno temperatūra. Būtinybė šildytis sukelia organizmo stresą.
„Didėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis. Jei nebyli liga jau tūno organizme, šie veiksniai gali aktyvuoti krūtinės anginos ar priešinfarktinės būsenos išsivystymą.
Beje, itin pavojinga šalčio sąveika su aplinkos užterštumu kietosiomis dalėlėmis, kurių didesnis kiekis per kvėpavimo takus patekęs į organizmą skatina trombų atsiradimą“, – įspėja profesorius.
Reikalingas pasirengimas
R.Kubilius akcentuoja, kad vien pasiryžimo ir noro neužtenka. Ilgesnei bėgimo distancijai reikalingas ir pasiruošimas, nuolatinis fizinės formos palaikymas.
Ypač atsargūs turėtų vyrai nuo 40 metų ir moterys, vyresnei nei 50 m., nes tuomet išauga ūmių širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Todėl šio amžiaus bėgikams prieš bėgant būtina gydytojo konsultacija. Tas galioja ir jaunesniems pacientams, kurie jau serga širdies liga arba turi rizikos veiksnių: viršsvorį, padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį, rūko, gali būti ligą paveldėję.
Šaltas oras, dirgindamas plaučius, netgi gali išprovokuoti astmos priepuolius. Atminkime, begiojant šiuo laiku, išlieka ir traumų tikimybė. Manoma, kad esant jau -5 laipsniams būtinas rimtas pasiruošimas, raginama į bėgimą nežiūrėti lengvabūdiškai.
Šaltį galime vertinti kaip didįjį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, lygiai taip pat kaip ir arterinę hipertenziją, rūkymą, dislipidemiją“, – įspėja kardiologas.
Svarbu nepamiršti vandens
Vasarą, kai kepina karščiai, dažnai girdimas priminimas gerti daug vandens. Atvėsus orams šis priesakas dažno pamirštamas, o ir troškulio jausmas žiemą aplanko rečiau.
Tačiau R.Kubilius pabrėžia, kad kvėpuojant šaltu oru prarandama daug vandens. Drėgmę organizmas sunaudoja drėkindamas įkvėptą sausą orą. Pasiekęs plaučių alveoles jis turi išlaikyti 100 proc. drėgmės lygį ir 36,6°C temperatūrą.
„Be to, dėl skysčių trūkumo kraujas gali tapti klampesnis, o širdies darbas – apsunkintas. Dėl dehidratacijos sausėja oda, kyla galvos skausmai, sausgyslių uždegimas ir kitos sveikatos problemos.
Vandens poreikis nebūtinai yra akivaizdus, gali ir klaidinti, nes šaltis sumažina troškulio jausmą. Prieš pradedant bėgti būtina tinkama hidratacija“, – paaiškina profesorius.
Planuojantiems bėgioti ilgiau nei valandą, jis pataria su savimi turėti vandens, geriausia – termo buteliuke, kuris vandenį išlaikytų šiltą. Gaivintis patariama mažais gurkšneliais, viso bėgimo metu, o ne tik jo pabaigoje.
„Baigę bėgimą pasistenkite neatšalti, o grįžus namo rekomenduojama išsimaudyti po šiltu dušu. Ir toliau reikėtų reguliariai gerti skysčius, kad būtų atkurtas fiziologinis balansas“, – pataria R.Kubilius.
Žiemą saulė apgaulinga
Jis atkreipia dėmesį, kad esant šaltam orui organizmas sudegina daugiau kalorijų. Energijos sąnaudos gali padidėti dvigubai.
„Saugokitės hipoglikemijos! Jei ketinate bėgioti ilgiau nei valandą, pasiimkite užkandį, kurį suvartosite bėgimo metu: energetinius batonėlius, vaisius. Dėl žiemos šalčio dalis pojūčių atbunka. Pavyzdžiui, nuo sniego atspindėti saulės spinduliai gali nudeginti odą.
Todėl ruošiantis į lauką svarbu pasitepti kremu nuo saulės. Galiausiai, norint išvengti nušalimų, ypač nosies galiuko, galima pasitepti ir paprastu riebiu kremu ar vazelinu“, – siūlo profesorius.
Jis priduria, kad jei bėgant žmogui šalta, vadinasi, jis neapsirengė pakankamai šiltai. Svarbiausia apsaugoti rankas, kojas ir galvą, nes per šias kūno vietas netekama daugiausiai šilumos.
„Tinkamai apsaugodami galūnes bei galvą, pasirūpiname ir širdimi. Svarbu apsaugoti ausis, pasirinkti tinkamą apavą, o rankoms – kumštines pirštines, kurios geriau išsaugo šilumą. Rekomenduojama net turėti atsargines pirštines, suprakaituvus pirmosioms“, – pataria R.Kubilius.
Jis primena, kad žiemą gatvėse slidu, todėl reikalingas ir specialus apavas. Be to, šaltuoju metų periodu sutemsta anskčiau, tad geriausia dėvėti ryškią, švytinčią aprangą, nepamiršti atšvaitų.
