Pagal poliklinikų užsakymus, Valstybinė ligonių kasa (VLK) šiam sezonui įsigijo daugiau nei 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. Iki 2022 m. gruodžio pradžios buvo panaudota net 83 proc. šių skiepų (likę buvo apie 34 tūkst. dozių).
Palyginimui, 2021 m. įsigyta 257 tūkst. vakcinos dozių. 2022 m. balandį pasibaigus gripo sezonui nepanaudota liko apie 26 proc. skiepų (maždaug 67 tūkst. dozių), naujienų portalą lrytas.lt informavo VLK. Tuomet neįskiepytas vakcinas teko utilizuoti.
Kaune baigėsi skiepai
Kauno miesto poliklinika (KMP) šių metų gripo sezonui užsisakė 12,4 tūkst. vakcinos dozių, įsigytų privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Įpusėjo gruodis ir skiepų nebeliko.
„Papildomai paėmėme gripo vakcinos iš kitos gydymo įstaigos, kuri turėjo skiepų perteklių. Šiuo metu KMP dar turi PSDF gripo vakcinos ir skiepija pacientus“, – lrytas.lt trečiadienį komentavo Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus vyresnioji administratorė Rasa Vilimienė.
Palyginimui, per visą 2021–2022 m. gripo sezoną KMP nemokamai paskiepijo apie 11 tūkst. pacientų ir net liko nepanaudotų skiepų. Specialistai pastebi, kad žmonės tada labiau rūpinosi vakcinomis nuo COVID-19.
„Praėjusį sezoną vakcinacija gripo vakcina nebuvo labai aktyvi, žmonės daugiau skiepijosi vakcinomis nuo koronaviruso. Be to, daug žmonių sirgo COVID-19 liga, dėl to turėjo atidėti skiepą nuo gripo. Nemaža dalis pacientų nebeatvykdavo vakcinuotis“ , – paaiškino R.Vilimienė.
Šiemet – priešingai. Šeimos gydytojai sako, kad pacientai jau rugsėjį pradėjo klausinėti, kada galės pasiskiepyti nuo gripo. Jei pandeminį sezoną medikai skambinėjo žmonėms ir ragino skiepytis, tai šiemet pacientai patys plūdo į poliklinikas.
„Vakcinuoti rizikos grupes pradėjome rugsėjo pabaigoje, daugiausiai skiepijome spalio ir lapkričio mėnesiais.
Gruodžio mėnesį labai didelio paciento noro skiepytis gripo vakcina nebuvo, nes didelė dalis rizikos grupės asmenų jau buvo paskiepyta.
Pastebėjome, kad gruodį aktyviau dėl gripo vakcinos teiravosi jauni žmonės, kurie nepriklauso rizikos grupei ir skiepijasi mokama vakcina nuo gripo“, – paaiškino KMP Šilainių padalinio Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja, šeimos gydytoja Rūta Ūsienė.
Rizikos grupei nepriklausantys gyventojai už skiepą nuo gripo turi susimokėti. Vakcinos kaina – 15–20 eurų.
Pasiskiepijo 40 proc. daugiau
Aktyvesnį jaunesnių žmonių susidomėjimą gripo vakcinomis šiemet pastebėjo ir vaistinių atstovai.
Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais „Gintarinė vaistinė“ nuo gripo paskiepijo daugiau 2,5 tūkst. gyventojų. Tai yra beveik 40 proc. daugiau nei tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu.
„Kadangi šį sezoną sergamumo gripu mastai gerokai išaugo būtent gruodžio mėnesį, natūralu, kad paskutinį metų mėnesį taip pat daugiau žmonių skubėjo pasiskiepyti – besiskiepijančių skaičius buvo beveik 5 kartus didesnis nei 2021 m. gruodį“, – lrytas.lt teigė „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
Pasak jos, gyventojai skiepų trūkumu poliklinikose nesiskundė. Vaistininkai pastebėjo, kad žmonės gripo vakcina domisi, nes mato didėjantį sergamumą ir nori apsisaugoti.
„Gyventojus ir toliau kviečiame vadovautis sveikatos specialistų rekomendacijomis – tiems, kurie nespėjo pasiskiepyti nuo gripo rudens sezoną, vis dar labai naudinga tai padaryti iki pat pavasario, kol išlieka rizika užsikrėsti gripu“, – patikino I.Tėvelienė.
Skiepytis paskatino artimųjų ligos
„Eurovaistinė“ taip pat fiksavo išaugusį susidomėjimą skiepais nuo gripo.
„Spalio mėnesį vaistinėse sulaukėme kone 5 kartus daugiau norinčių pasiskiepyti žmonių negu rugsėjį. O gruodį, pasiekus viršutinių kvėpavimo takų ligų sergamumo piką, paskiepijome dvigubai daugiau pacientų negu 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu“, – nurodė „Eurovaistinės“ Komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Ji svarstė, kad didesnę skiepų nuo gripo paklausą galėjo lemti įvairios priežastys.
„Jeigu anksčiau žmonės peršalimo ligomis dažniau susirgdavo pereinamaisiais sezonais – pavasarį arba rudenį, 2022-aisiais jie sirgo kone visus metus. Tam galėjo turėti įtakos ir tai, kad bėgant laikui po koronaviruso ribojimų atlaisvinimo mes rečiau pradėjome dėvėti kaukes ar naudoti dezinfekcines priemones, kas mus apsaugodavo ne tik COVID-19, bet ir nuo kitų kvėpavimo takų ligų.
Paskutiniais 2022-ųjų mėnesiais pradėjus dar stipriau išaugus sergančiųjų skaičiui, vis dažniau galėjome susidurti su ligomis artimųjų rate. Neretu atveju tai tampa svaria paskata pasiskiepyti ir išvengti susirgimų ateityje“, – pastebėjo R.Lipnevičiūtė.
Didžiausias aktyvumas – spalį
Tuo metu BENU vaistinėse iki metų pabaigos nuo gripo pasiskiepijo panašiai gyventojų, kaip ir 2021 m. pabaigoje. Tik žmonės aktyvesni buvo gruodį.
„Lyginant 2022 metus su 2021 m., vaizdas gana panašus. Jei lyginsime tik paskutinį metų mėnesį, pernai gruodį norinčiųjų skiepytis nuo gripo turėjome 55 proc. daugiau.
Tačiau jei lyginsime spalio-gruodžio mėnesius, skaičiai praktiškai išsilygina. Pastarieji dveji metai buvo panašūs, tiesiog skiepijimosi intensyvumas kiek kitaip išsidėstė kas mėnesį. Intensyviausiai žmonės šiemet nuo gripo skiepijosi spalį“, – komentavo BENU vaistininkė Laura Mockutė.
Ji priminė, kad pasiskiepijus imunitetas susiformuoja per dvi savaites. Todėl pagrindinis rekomenduojamas skiepijimosi nuo gripo laikas turėtų būti rugsėjį-spalį.
„Tačiau primenu, kad tai daryti galima visą šaltąjį sezoną, iki pat pavasario“, – pabrėžė vaistininkė.
„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pastebėjo, kad šį sezoną gyventojai skiepijose aktyviau. Pasak jos, vaistines žmones renkasi, nes taip skiepytis yra patogiau, nereikia laukti, vaistinę dažnas gali rasti arčiau namų.
V.Bečelytės teigimu, gruodis aktyvumu neišsiskyrė, gyventojai gausiau skiepijosi dar spalį. „Tai rodo, kad pacientai yra sąmoningi ir gripo sezonui ruošėsi iš anksto“, – paaiškino „Camelia“ vaistininkė.
Per 3 savaites – 6 mirtys nuo gripo
Lietuvoje paskutinę 2022 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar sumažėjo, tačiau buvo užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Iš viso šį sezoną nuo gripo jau mirė šeši žmonės. Pirmoji netektis buvo užfiksuota dar gruodžio viduryje.
Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1357,8 atvejo 100 tūkst. gyv., o gruodžio 19–25 d. – daugiau –1787,6 atvejo 100 tūkst. gyv. Pastarosiomis savaitėmis matome sergamumo kreivės kritimą žemyn.
NVSC specialistų teigimu, tai gali būti siejama su moksleivių žiemos atostogomis, nes tokiu metu sergamumo sumažėjimas fiksuojamas kasmet.
52-ąją 2022 m. savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Epideminis sergamumo lygis buvo pasiektas 13-oje savivaldybių, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyv. riba, ankstesnę savaitę tokių savivaldybių buvo dvigubai daugiau – 28.
Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti šiose savivaldybėse: Panevėžio m. – 2170,59 atvejo 100 tūkst. gyv., Jonavos r. – 1935,33 atvejo 100 tūkst. gyv., Kauno m. – 1873,45 atvejo 100 tūkst. gyv., Elektrėnų sav. – 1848,05 atvejo 100 tūkst. gyv., Kėdainių r. – 1839,08 atvejo 100 tūkst. gyv.
Gruodžio 26 d. – sausio 1 d. į šalies ligonines dėl gripo buvo paguldyti 187 asmenys, iš kurių beveik pusė (92) – vaikai (iki 17 m. amžiaus).
Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 12 asmenų, iš kurių 5 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei. Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti dar du mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – šeši).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 51 sav. ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 778 ėminiai, iš kurių 372-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 2-uose – B tipo gripo virusas ir 106-uose – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
