Vietoj ligoninės, slauga namuose
Nauja ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (toliau – ASPN) teikimo tvarka veikia jau šiek tiek ilgiau, nei dvejus metus. Iki tol tokias paslaugas teikė su šeimos gydytoju dirbantis slaugytojas ir vienam pacientui per kalendorinius metus priklausė 24 tokios paslaugos, kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Sveikatos apsaugos ministerijos pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Ilona Šakienė teigia, kad anksčiau asmens sveikatos priežiūros įstaigos neprivalėjo teikti tokios paslaugos, todėl ne visi, kuriems reikėjo, ją gaudavo. „Turėjome gan aukštą hospitalizavimo į palaikomojo gydymo ir slaugos stacionarus skaičių, didesnį perteklinės hospitalizacijos skaičių, nes buvo atvejų, kai dėl paslaugų, kurias tikrai galima ir saugu suteikti asmens namuose, reikėdavo gultis į ligoninę“, – sako patarėja.
Tad įsigaliojus naujai tvarkai kiekviena pirmines ambulatorines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo užtikrinti ASPN paslaugų teikimą prie jos prirašytiems gyventojams. Tai įstaiga gali daryti pati arba sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kita paslaugas namuose teikiančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga.
Paslaugas gauna daugiau žmonių
Šiuo metu ASPN paslaugos prieinamos visoje Lietuvoje. Privalo būti užtikrintas ir paslaugų tęstinumas – sveikatos būklei pablogėjus, turi būti teikiama paliatyvioji pagalba. Be to, slaugos poreikių turintiems žmonėms neretai reikia ir socialinių paslaugų, todėl jos turi būti teikiamos kompleksiškai.
Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos laikinai einanti vedėjo pareigas Viktorija Mickevičienė sako, kad nuolat gerėjančią paslaugų kokybę pastebėjo tiek pacientai, tiek personalas. „Dabar paslaugas namuose gali gauti platesnis ratas pacientų. Be to, esant poreikiui, asmeniui paslaugos teikiamos nuo 8 iki 20 valandos ir ne tik darbo dienomis, savaitgaliais bet ir švenčių dienomis. Padidėjo ir specialistų komanda, prie mūsų prisijungė kineziterapeutai, nuo naujųjų kartu dirbs ir ergoterapeutai“, – pasakoja specialistė.
Anksčiau ASPN paslaugas gaudavo tik tie pacientai, kuriems buvo nustatyta negalia ar specialieji poreikiai. Dabar, įvertinęs užpildytą sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną, šeimos gydytojas nusprendžia, kiek ir kokių slaugos paslaugų pacientui skirti. Taip išsiplėtė jas gaunančių žmonių ratas. Be to, slaugos paslaugas namuose gali gauti ir tie pacientai, kuriems po chirurginių operacijų būtini perrišimai ar kitos procedūros – anksčiau dėl tokių paslaugų jiems tekdavo keliauti į polikliniką.
Šiuo metu vietoj 24 iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamų paslaugų mažą slaugos paslaugų poreikį turintiems asmenims skiriamos 52, vidutinį – 156, o didelį paslaugų poreikį turintiems pacientams – 260 per metus.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.
