„Matome, kad Lietuvoje plačiai plinta ne tik kovidas, bet ir kiti kvėpavimo takų virusai. Bet nėra signalinės stebėsenos, neaišku, kokie virusai plinta Vilniuje, Jonavoje, Kėdainiuose ir panašiai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Medikai vos spėja suktis. Vien per praėjusią savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 235 asmenys, iš jų daugiau nei pusė (162) – vaikai.
Pokalbio metu profesorius pakomentavo ne vaikų sergamumą, bet ir Kinijos sprendimą atsisakyti COVID-19 pandemijos ribojimų, įvertino visuomenės apsaugą nuo įvairių užkrečiamųjų ligų.
– Šiemet labai stipriai serga vaikai. Kaip tai paaiškinti?
– Tuo ir aiškintina, kad mes nežinome, kokiu virusu jie serga. Cirkuliuoja daugiau ligos sukėlėjų, nėra jų stebėsenos, nepateikiami duomenys.
Įprasta, kad vaikai peršalimo virusais serga dažniau, 2–3 kartus per metus. Kadangi visuomenė buvo uždaryta, vaikučiai mažai bendravo tarpusavyje, nepasidalino virusais ir dabar neturi atsparumo.
Mes nežinome, kuo vaikai dabar serga: koronavirusu, adenovirusu, rinovirusu, gripu, ar paragripu. Įvairūs virusai dabar cirkuliuoja.
– Tenka girdėti, vaikai turi temperatūros, blogai jaučiasi, vemia, viduriuoja. Atrodo lyg apsinuodiję, koks tai virusas?
– Vaikams tiek respiracinis sincitinis virusas, tiek tas pats gripo virusas gali dažniau sukelti virškinamojo trakto simptomus. Galima tėvų klaida – manymas, jei vaikas vemia, jis apsinuodijo maistu. Galbūt tai paprasčiausia respiracinė infekcija.
– Matome, kad Kinija, kurioje ir prasidėjo COVID-19 pandemija, po 3 metų vėl atsidaro, leidžia savo žmonėms keliauti, bet likęs pasaulis užsidaro nuo Kinijos. Ką reiškia šie procesai?
– Tai byloja, kad gamtos neapgausi, su ja juokauti nereikia. Kinai laikėsi „zero-covid“ politikos, nors seniai aišku, kad neįmanoma užkirsti kelio virusui, kuris plinta oru, o jį platina net ligos simptomų nejaučiantys žmonės. Galima tik plitimą tam tikram laikui pristabdyti.
Kinai šitą pamoką išmoko. Ką likęs pasaulis gali iš to pasiimti? Testuojant įvažiuojančius žmones galima pristabdyti viruso plitimą, bet ne visiškai jo išvengti.
– Turbūt suprantate, kur lenkiu. Šitą žiemos sezoną gyvename laisvai. Ar tik laiko klausimas, kada vėl užsidarysime?
– Ne, jei Europos Sąjungos, atskirų šalių politikų galvose ta mintis būtų, reiškia, pamokos nebuvo išmoktos. Šalies uždarymas nieko neduos. Galima oro uostuose statyti greituosius PGR testus, kurie per pusvalandį nustato užsikrėtimą, bet kiek tai kainuotų... Antra, tas rėtis vis tiek liktų kiauras.
Turime susigyventi su virusu. Akivaizdu, kad mūsų galvose pandemija jau baigėsi, bet virusas toliau cirkuliuoja. Tik Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse, kur daug žmonių yra pasiskiepiję ir persirgę, ta cirkuliacija yra daug lėtesnė.
Bet kinai laikėsi kitokios politikos. Todėl dabar turime situaciją, kai iš Kinijos ateina naujas pavojus.
– Esame pasiskiepiję nuo tam tikrų COVID-19 variantų. Dabar iš Kinijos ateina kitos atmainos?
– Ne tik ateina, bet dar neaišku ir kaip virusas dar mutuos. Mes nuo jų nepaskiepyti. Reiškia, kad kol mūsų imuninė sistema atpažins nekintančias koronaviruso dalis, praeis tam tikras laikas. Kitaip sakant, užsikrėsti galime, bet sirgsime daug lengviau ir trumpiau, jei greitai įsijungs mūsų imuninė sistema.
Geriausia būtų pasistengti neužsikrėsti arba bent jau gauti kuo mažesnę viruso dozę.
– Kalbant ne tik apie COVID-19, bet visų sezoninių užkrečiamųjų ligų kontrolę, ministras Arūnas Dulkys nurodė, kad esminis indikatorius yra ligoninių užimtumas. Keli žmonės jau mirė nuo gripo, bet ministras patikino, kad situacija kontroliuojama.
– Ministras turėtų matyti visą piešinį. Gaila, kad jam patariantys žmonės mato tik vieną indikatorių, kitaip sakant, reanimacijos lovas. Žinoma, jo pareiga pasirūpinti atitinkamais pajėgumais, bet žiūrėjimas vien į šitą indikatorių reikštų, kad pamokos nebuvo išmoktos.
Taip, omikronas į reanimacijos palatą paguldys mažesnį nuošimtį žmonių. Ypač jei tie žmonės bus ir persirgę, ir pasiskiepiję, neturės gretutinių ligų.
– Daugelis nuo COVID-19 skiepijosi tris kartus, kažkas ir keturis. Kiek tai šį rudenį apsaugo nuo gripo viruso, kitų neidentifikuotų ligų?
– Skiepai nuo koronaviruso ir saugo tik nuo sunkios koronaviruso ligos formos. Jau aptarėme, kad skiepai nuo užsikrėtimo pakitusiu virusu visai neapsaugo arba apsaugo labai menkai.
Kitas dalykas, jei nuo vakcinacijos ar persirgimo praėjo pusmetis, antikūnų jau yra labai mažai. Antikūnai nespės taip greitai sureaguoti, jei žmogus gaus pakankamą viruso dozę.
Labai svarbu būtų bendrai pasirūpinti imunine sistema. Juk per karantiną žmonių imunitetas nukrito, nes jie mažai judėjo, tai atsiliepė psichologinei būklei. Tai sunkino ne tik kitų ligų, bet ir kovido eigą.
– Dabar atrodo, kad valdžia stengsis iki paskutinės minutės nepriiminėti tų sprendimų (karantinas, nuotolinis mokinių ugdymas), kurie buvo buvo prieš dvejus metus. Nėra tokio įspūdžio?
– Taip, tai atliepia bendrą psichologinę būseną ir žmonių nuostatas. Bet ar valdžios komunikacija pasikeitė? Siunčiamos kitos žinutės? Bandoma paaiškinti žmonėms, sumažinti dėl pandemijos atsiradusį susiskaldymą?
– „Jau turiu tris skiepus nuo COVID-19, gripo vakcinos mano organizmui būtų per daug“, – tokias ir panašias kalbas girdžiu įvairiose aplinkose. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
– Norėčiau, kad tai komentuotų tie, kuriems tai pagal pareigas priklauso. Mano atsakymas būtų, kad tai yra visiškai skirtingi virusai ir skirtingos vakcinos.
Kalbant apie skiepus nuo gripo, šiemet mums pasisekė. Kanadiečių duomenys rodo, kad vakcina nuo sunkios gripo formos ir patekimo į ligoninę apsaugo 55 proc. efektyvumu. Palyginimui, JAV paskutinių 17 metų vidurkis buvo 32 proc.
– Dar patartumėte skiepytis nuo gripo, ar jau vėlu?
– Tie, kas nesivakcinavo ir šiuo metu nejaučia peršalimo ligos simptomų, siūlyčiau kuo greičiau pasiskiepyti. Gripo sezonas dar tik įsibėgėjo. Tikrai išmintingai pasielgė tie, kurie pasiskiepijo, kai tam buvo laikas.
Bet ir dabar galima nueiti pas šeimos gydytoją ar į vaistinę ir paprašyti skiepo nuo gripo.
