„Tyrimas nėra kuo nors išskirtinis, tačiau reikalingų vaistų ir paties tyrimo logistika – sudėtinga“, – sakė Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas prof. Donatas Vajauskas.
Pasak mediko, tyrimas susideda ir dviejų svarbių dedamųjų dalių: kompiuterinė tomografija padeda sukurti anatominį vaizdą, o pozitronų emisijos tyrimo metu fluorodeoksigliukozė įsilieja į organizmo biocheminius kelius ir patenka į ląsteles.
„Dauguma navikinių darinių yra greitai augantys, jiems reikia daug energijos, todėl labai svarbi gliukozė“, – aiškino prof. D.Vajauskas.
Medikai mato naviko poreikį gliukozei ir tai leidžia labai anksti identifikuoti pakitimus, kai anatomiškai dar nekyla įtarimų arba nėra galimybės tiksliai pasakyti, ar tai navikinis procesas.
„PET laikomas vienu tiksliausių tyrimo metodų onkologinių ligų diagnostikoje“, – įsitikinęs prof. D.Vajauskas. Jis priminė, kad pasaulyje jis taikomas jau 30 metų, Lietuvoje – dešimtmetį.
Tyrimas labai padeda medikams nuspręsti, kokią gydymo kryptį reikėtų pasirinkti, o teisinga diagnostika daugiausia lemia paciento galimybes išgyventi ir gyvenimo kokybę.
„Kiekvienam chirurgui labai svarbu žinoti, koks yra ligos išplitimas žmogaus organizme ir kaip geriau pašalinti jos židinius operacijos metu“, – pateikė pavyzdį prof. D.Vajauskas.
Anot jo, būtina paminėti ir tyrimui reikalingo pristatomo vaisto kiekio problemiškumą, kai vaistas gaminamas ir vežamas iš užsienio šalių tą pačią dieną, kai yra suplanuotas PET tyrimas ir yra labai aiškūs apribojimai, kiek vaisto įmanoma pagaminti ir pristatyti į gydymo įstaigą.
Norint į gydymo įstaigą pristatyti vieną vaisto dozę, tenka užsakyti ir pagaminti 3–4 kartus daugiau Kauno klinikose naudojamos fluorodeoksigliukozės. Taip nutinka dėl savaiminio vaisto skilimo – per 110 minučių jo sumažėja perpus.
Kauno klinikų medikai iš anksto sudaro pacientų, kuriems bus atliekamas PET, sąrašą. Išvakarėse jų prašoma laikytis dietos, atvykus matuojamas cukraus kiekis kraujyje.
Po injekcijos reikia valandos, kad vaistas pasiskirstytų žmogaus organizme. Pacientas šį laiką praleidžia būdamas ramybės būsenos šiltoje patalpoje.
„Pats tyrimas medicinine įranga užtrunka apie 24 minutes, tačiau pasiruošimo kelias – labai ilgas. Darbo jėgai imlus procesas lemia ir dideles sąnaudas, transportavimo išlaidos reikšmingai prisideda prie bendros tyrimo kainos, tačiau nesame išskirtiniai – taip dirba viso civilizuoto pasaulio medikai“, – kalbėjo prof. D.Vajauskas.
PET naudojama ne tik fluorodeoksigliukozė. Nuo sausio 1-osios Kauno klinikų medikai naudos naujus vaistus, kurie skirti neuroendokrininių navikų diagnostikai. Šie navikai turi specifinius receptorius.
Šis vaistas bus ruošiamas Kauno klinikose, nes jo naudojimo laikas dar trumpesnis – perpus sumažėja per 68 minutes, todėl jį atsivežti iš užsienio būtų neįmanoma.
„Pasiektas reikšmingas proveržis tiek diagnozuojant, tiek gydant onkologines ligas, o branduolinės medicinos pažanga klinikinėje praktikoje tapo milžiniško šuolio į priekį dalimi“, – įsitikinusi Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
Pasak žinomos onkologės, PET yra jautrus ir specifinis tyrimas, tinkamas daugelio onkologinių ligų diagnostikoje.
Fluorodeoksigliukozė kaupiasi daugelyje piktybinių navikų, nes juose daugiau sunaudojama gliukozės ir vyksta aktyvesnis anaerobinis metabolizmas, todėl šis radiofarmacinis preparatas yra nepamainomas diagnozuojant daugelį onkologinių ligų.
Tačiau kai kuriems navikams diagnozuoti reikalingi kiti jiems specifiški radiofarmaciniai preparatai. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti dažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys.
Medicininėje literatūroje nurodoma, kad trečdaliui onkologinių pacientų PET pakeičia onkologinės ligos stadijos vertinimą, lyginant su kitais radiologiniais tyrimais.
Šiuo tyrimu taip pat galima nustatyti ankstyvą metabolinį atsaką į gydymą. Metabolinio atsako vertinimas pranoksta radiologiniais tyrimo metodais monitoruojamo naviko dydžio kitimą. Tai turi didelę įtaką gydymo strategijai ir pagerina paciento gydymo rezultatus.
PET suteikia galimybę pamatyti biologinius metabolinius procesus, jų intensyvumą tam tikrose organizmo vietose tiek nustatant ligos išplitimą, tiek stebint pokyčius – reakciją į gydymą“, – aiškino klinikos vadovė.
Onkologai nuolat susiduria su atvejais, kai metastazės nesukelia klinikinių simptomų, o sprendžiant dėl gydymo taktikos labai svarbu žinoti proceso išplitimą. „Galimas ir atvirkštinis scenarijus – nustatoma onkologinė liga, tačiau nerandama pirminio naviko“, – kalbėjo prof. E.Juozaitytė.
PET labai praverčia tiksliam spindulinės terapijos planavimui. Dėl naujų branduolinės medicinos pasiekimų galima tobulinti onkologinių pacientų spindulinę terapiją, o tai siejama su radikaliu gydymo rezultatu ir pacientų pasveikimu arba ilgesne bei kokybiška gyvenimo trukme.
„Kai radiofarmacinis preparatas kaupiasi židinyje, aiškiai išryškėja naviko apimtis, jo išplitimas, todėl medikai gali tiksliai apibrėžti jo vietą ir optimizuoti sunaikinimą. Tokiu būdu parengiamas itin kokybiškas spindulinio gydymo planas“, – aiškino prof. E.Juozaitytė.
Tikslumas reikalingas siekiant sumažinti švitinimo tūrį, nepakenkti greta esantiems audiniams bei organams.
„Mūsų klinikos praktikoje tai įgijo labai didelę reikšmę taikant spindulinį gydymą galvos ir kaklo navikams“, – atskleidė prof. E.Juozaitytė.
Medikė patikino, kad šis tyrimas pacientui yra nepavojingas. „Suprantama, kad žmones gąsdina bet kokia užuomina apie radioaktyviąsias medžiagas, tačiau šiuo atveju jų skilimo pusperiodis yra trumpas ir organizmas labai greitai išsivalo“, – aiškino medikė.
Pacientui į veną suleidžiama radioaktyviosios medžiagos, radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, o gama kamera aptinka skleidžiamus signalus.
Prof. E.Juozaitytė atskleidė, kad PET panaudojimo galimybės plečiamos, jis naudojamas ne tik onkologinių ligų diagnostikoje, bet ir kardiologijoje, neurologijoje, kai kurių infekcinių ligų atvejais. Įvairių indikacijų PET tyrimui daugėja, tačiau ribojantis veiksnys yra radiofarmacinių preparatų įvairovė, nes ne visi jie prieinami Lietuvoje.
Kauno klinikų medikai džiaugiasi, kad 2022 metų rudenį PSDF lėšomis pradėtas finansuoti pozitronų emisijos tomografijos su kompiuterine tomografija tyrimas naudojant somatostatinų analogus, žymėtus radioaktyviuoju galiu (68Ga DOTA peptidais), o tai labai svarbu neuroendokrininių navikų diagnostikoje ir jų išplitimui patikslinti, ypač planuojant radikalų gydymą.
Kadangi Kauno klinikose veikia Neuroendokrininių navikų centras, tai tapo reikšmingu postūmiu kokybiškos diagnostikos ir efektyvaus tokių pacientų gydymo linkme.
