„Dabar yra trečia savaitė, kai sergančiųjų skaičiai ženkliai auga. Paprastai kilimas būna 3–4 savaites, tuomet sergamumas stabilizuojasi ir laikosi apie 2–3 savaites. Tada sergančiųjų ima mažėti“, – antradienį komentavo D.Razmuvienė.
Pirmosios mirtys
Praėjusią savaitę nuo gripo mirė du garbaus amžiaus vilniečiai. Prieš savaitę gripas pareikalavo 94 m. sostinės gyventojo gyvybės. Kita infekcijos auka buvo kiek jaunesnė.
„Miręs asmuo yra 83 metų amžiaus (gimęs 1939 m.) Vilniaus miesto gyventojas. Simptomai prasidėjo gruodžio 9 d., 11 d. vakare hospitalizuotas. Asmuo nebuvo vakcinuotas. Mirė gruodžio 14 d. Nustatytas A gripo virusas. Asmuo turėjo ir kitų sveikatos sutrikimų“, – lrytas.lt pirmadienį informavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Paklausta, ar šiemet gripas gali pareikalauti daugiau nei įprasta gyvybių, D.Razmuvienė spėlioti nesiryžo.
„Nesinorėtų prognozuoti tokių liūdnų išeičių. Per paskutinius 10–11 metų Lietuvoje registruota apie 123 mirtis nuo gripo. Buvo tokių sezonų, kai suskaičiuota dešimtys gripo mirčių, bet jei palyginsime su COVID-19 pasekmėmis (…) lygybės ženklo dėti negalime. Tokių prastų išeičių tikrai nesinorėtų, bet kas gali žinoti, kaip čia pakryps“, – svarstė epidemiologė.
Pasak jos, infekcijos plitimą palengvina ir žmonių elgesys. Užsikrėtę gyventojai jausdami ligos simptomus eina į darbą, vaikai toliau lanko mokyklas.
„Jis gal nesijaučia labai blogai, bet jei yra gripo virusas, jis platinamas toliau“, – sakė epidemiologė ir patarė dėl sveikatos būklės pasitarti su darbdaviu, o jei į darbą ateiti būtina, dėvėti medicininę veido kaukę.
„Bet girdėjome tokių atsakymų, kad gripas tai ne kovidas: kam reikalinga ta kaukė? Norėčiau dar kartą priminti, kad tai yra oro-lašelinė infekcija. Anksčiau būdavo epidemijos ir pamatyti Lietuvoje žmogų, kuris nešioja kaukę buvo stebuklas.
Dabartiniu metu vėl matome ir transporto priemonėse, ir parduotuvėse žmones su kaukėmis, bet retas tai daro. Jeigu norime sutikti šventes gausesniame giminių rate ar darbovietės vakarėlyje, reikėtų nepamiršti, kad apsaugos priemonės yra tos pačios, kurias išmokome COVID-19 pandemijos metu“, – paaiškino epidemiologė.
Epidemijos skelbti nesiruošia
D.Razmuvienė pabrėžė, kad ankstyvas gripo pikas nėra įprastas, bet akcentavo, jog situacija nėra išskirtinė, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu.
„Yra buvę ankstesnių metų, kai gripo sezonas prasidėdavo tokiu metu. Mes tai pamiršome“, – sakė epidemiologė.
Pasak jos nerimą kelia ne gripo atvejų augimas, o tai, kad daugėja ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
46 proc. laboratoriškai ištiriamų atvejų sudaro A tipo grupės virusas. Tai esą gera žinia, mat, būtent prieš šią gripo atmainą nukreiptos šiemet Lietuvoje naudojamos vakcinos.
Ji pabrėžė, kad stebima situacija gydymo įstaigose. Padėtis globos ir švietimo įstaigose taip pat kontroliuojama. Todėl papildomų priemonių artimiausiu metu imtis neplanuojama.
„Nei viena savivaldybė šiuo metu nemato reikalo skelbti epidemiją vietiniu lygmeniu“, – patikino D.Razmuvienė.
„Niekas nesiruošia skelbti epidemijos ir Lietuvos mastu“, – pridūrė NVSC atstovė.
Iki gruodžio 1 d. sunaudota 84 proc. Valstybinės ligonių kasos užsakytų gripo vakcinų, skirtų rizikos grupių skiepijimui.
Pasak D.Razmuvienės, Lietuvoje kasmet nuo gripo pasiskiepija tik kas penktas 65 m. ir vyresnis gyventojas.
„Yra dar laiko. Galima skiepytis. Jeigu gydymo įstaiga vakcinų pritrūko, gali greitu būdu pasiskolinti iš kolegų, informuoti mus“, – sakė NVSC epidemiologė.
Daugėja užsikrėtimų
Praėjusią savaitę užsikrėtimų gripu skaičius Lietuvoje padvigubėjo, buvo užregistruoti ir pirmieji du mirties nuo gripo atvejai, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusią savaitę į šalies ligonines dėl gripo buvo paguldyti 156 žmonės, iš kurių 122 priklausė 0–17 m. amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 6 asmenys, iš kurių 5 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei.
NVSC duomenimis, gruodžio 12–18 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1843,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai gruodžio 5–11 d. – 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas gripu didėjo, o užsikrėtimų COVID-19 infekcija mažėjo.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas 32-ose savivaldybėse. Didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti Kėdainių rajone, Kaune, Panevėžyje, Šilutės rajone, Marijampolės savivaldybėje be Jonavos rajone.
