„Apvažiavau kelias skirtingų tinklų vaistines, bet nė vienoje iš jų neradau elementaraus kamparo aliejaus mamai. Galiausiai įsigijau jo vienoje mažoje vaistinėje, kurios vaistininkė parsiuntė iš Mažeikių. Vaistinėse neliko ir kitų vaistų, kuriuos mama nuolat vartojo: akių lašų „Lumigan“, kraujagysles plečiančių vaistų „Phezam“, injekcinio tirpalo „Cavinton“.
Pasak vaistininkės, daugelio vaistų įsigyti tapo sudėtinga, nes stringa vaistų tiekimas“, – pasakojo žurnalistams Rasa prisistačiusi moteris.
Kita skaitytoja pasiguodė, kad neseniai turėjo kreiptis į šeimos gydytoją, kad skirtų kitus vaistus nuo hipertenzijos, nes vaistinėse neliko tų, kuriuos ji daug metų vartojo.
„Vaistus pakeisti nėra toks paprastas dalykas. Juk reikia atrasti kitus, kurie būtų tokie pat veiksmingi, nepakenktų. Pagaliau organizmui prisitaikyti prie kitų vaistų reikia laiko. Nekalbant jau apie tai, kad dėl to gaištamas tiek mano, tiek šeimos gydytojo laikas“, – piktinosi klaipėdietė.
Tiekimo sutrikimai laikini
UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė neslėpė, kad visi farmacijos rinkos dalyviai kartais susiduria su prekių trūkumu.
„Detalizuoti konkrečius atvejus yra sudėtinga, nes situacija greitai kinta ir trūkstamų vaistų tiekimą stengiamės kiek įmanoma greičiau atnaujinti.
Kraujagysles plečiančio vaisto „Phezam“ ir injekcinio tirpalo „Cavinton“ šiuo metu galite rasti „Camelia“ vaistinėse. Kamparo aliejaus taip pat galite įsigyti mūsų tinklo vaistinėse, nors sutrikimas buvo pastebimas, tačiau jau praėjusią savaitę gamintojas atnaujino tiekimą. Šiuo metu yra pastebimas akių lašų „Lumigan“ tiekimo sutrikimas.
Mes nuolat stebime situaciją ir stengiamės užtikrinti poreikius atitinkantį produktų kiekį. Vaistininkai stengiasi pasiūlyti analogiškus, panašius preparatus, suteikti farmacinę paslaugą ir parenka tinkamiausią preparatą“, – teigė A. Budrikienė.
Išaugo sergamumas
Anot farmacininkų, vaistų deficitą pastaruoju metu didina ir išaugęs sergamumas peršalimo ligomis bei gripu.
„Šiemet peršalimo sezonas, priešingai negu anksčiau, vyrauja ištisus metus.
Statistika rodo, kad per visus 2022 metus nereceptinių vaistų nuo peršalimo simptomų gyventojai įsigijo 35 proc. daugiau nei 2021 metais.
O pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis fiksavome 44 proc. didesnį nereceptinių vaistų nuo peršalimo poreikį negu pernai tokiu pat metu“, – teigė „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Anot farmacininkų, vaistų deficitą pastaruoju metu didina ir išaugęs sergamumas peršalimo ligomis bei gripu.
„Šiemet peršalimo sezonas, priešingai negu anksčiau, vyrauja ištisus metus.
Statistika rodo, kad per visus 2022 metus nereceptinių vaistų nuo peršalimo simptomų gyventojai įsigijo 35 proc. daugiau nei 2021 metais.
O pirmosiomis gruodžio mėnesio dienomis fiksavome 44 proc. didesnį nereceptinių vaistų nuo peršalimo poreikį negu pernai tokiu pat metu“, – teigė „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Ypač išaugo ir vis didėja vaistų nuo peršalimo poreikis nuo lapkričio pabaigos.
„Lapkritį žmonės įsigijo 24 proc. daugiau nereceptinių vaistų nuo peršalimo nei pernai, o žvelgiant į paskutines 10 mėnesio dienų, galima matyti, kad šių preparatų poreikis išaugo netgi iki 38 proc.
Prielaidą, kad gyventojai ne šiaip peršąla, o siaučia ir gripas, leidžia daryti būtent receptinių vaistų nuo gripo įsigijimas – vien per kelias gruodžio dienas vaistinėje šių preparatų įsigyta jau per 700 vnt., o tai yra dvigubai daugiau nei savaitę prieš tai ir 28 kartais daugiau nei pernai“, – pasakojo R. Lipnevičiūtė.
Perrašinėja receptus
„Sunku pasakyti, kokia priežastis, bet kad vaistų trūksta – tai faktas.
Aš pati perrašinėju receptus savo pacientams. Nors ministras aiškino, kad tai netiesa, kad sandėliuose vaistų yra. Įdomu, kodėl jų tada nėra vaistinėse? Vaistų tiekimo sutrikimas yra labai didelis ir mes vargstame, ir ligoniai vargsta“, – patvirtino Klaipėdoje dirbanti šeimos gydytoja Danguolė Vitkienė.
Pasak medikės, pirmiausia ėmė trūkti vienos prancūzų firmos vaistų, kurių į Lietuvą atveždavo labai mažai.
„Vaistininkai net mūsų prašė, kad nerašytume receptų šios firmos vaistams, galiojančių pusmetį, o tik 3 mėnesius, nes gauna tik po kelias dėžutes. O dabar jau maždaug du mėnesiai, kaip vaistų trūkumas tampa vis ryškesnis. Nėra ir vieno, ir kito vaisto. Ypač stinga vaistų nuo spaudimo sutrikimų.
Tokius vaistus pacientai naudoja ilgą laiką. Pagal individualų poreikį yra parenkama dozė. Kai tokį vaistą reikia pakeisti – kyla sveikatos sutrikimų rizika. Keisdami vaistus receptą išrašome tik 1 mėnesiui, nes pirmiausia reikia įvertinti, ar vaistas tiks. Po mėnesio pacientas vėl mina šeimos gydytojo slenkstį“, – pasakojo D. Vitkienė.
Gydytoja nežino, nei kodėl tokia situacija susiklostė, nei kada ir kaip ji keisis. „Nežinome su kuo tai susiję ir niekas mūsų neinformuoja.
Anksčiau būdavo farmacijos informacija. Būdavo galima pasiskambinti ir informuodavo, kokių vaistų trūksta. O dabar, jeigu nori, ieškok per vaistines, ar yra tų vaistų, ar ne? Mes, gydytojai, tam neturime laiko. Išrašome receptą pacientui, o jis nueina į vaistinę ir sužino, kad tokių vaistų nėra“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Perka turguje
Kai gyventojai neranda reikalingų vaistų oficialiose vaistinėse – klesti juodoji vaistų rinka.
Tikriausiai kiekviename mieste yra vieta, vadinamasis taškas, kuriame galima įsigyti „laiko patikrintų“ rusiškų vaistų.
Klaipėdiečiai žino tokiais vaistais prekiaujančią „vaistinę“, esančią vienoje iš turgaviečių.
Prekybvietės iškaba skelbia, kad joje prekiaujama maisto papildais, jokio vaistinės užrašo nematyti. Vaistinės viduje akys raibsta nuo prekių įvairovės, o pirkėjai kantriai stovi ilgiausioje eilėje.
Išėję iš „vaistinės“, ne visi pirkėjai noriai bendravo su žurnalistais.
„Apsipirkau normaliai. Nuo rankų kremo iki vaistų nuo prostatos“, – atvėrė žurnalistams savo krepšelį, atsiėjusį 80 eurų, viena klaipėdietė. Pasak pašnekovės, dauguma jos įsigytų ir vaistų, ir profilaktinių preparatų yra rusiški, baltarusiški.
„Įprastose vaistinėse tokių nėra, o jie yra labai geri, veiksmingi. Todėl visada čia apsiperku“, – sakė moteris.
Julijanas Gališanskis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas
Vaistų trūkumas vaistinėse gali kilti dėl tiekimo, logistikos problemų, taip pat vaistų tiekimas gali sutrikti dėl išaugusio vaistų poreikio. Farmacijos įstatymas įpareigoja vaisto registruotoją apie vaisto laikiną ar nuolatinį tiekimo sutrikimą informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą (VVKT).
Pranešant būtina nurodyti sutrikimo priežastį, planuojamą tiekimo atnaujinimo datą, jei tokia žinoma. Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, VVKT iš karto ją skelbia savo interneto svetainėje. Apie kiekvieną naują vaisto tiekimo sutrikimą informacija yra skelbiama VVKT svetainės naujienų skiltyje, taigi vartotojas turi galimybę šias naujienas užsisakyti ir kaip naujienlaiškį automatiškai gauti savo nurodytu elektroniniu pašto adresu.
Informacija apie esamus vaisto tiekimo sutrikimus taip pat skelbiama internete. Dėl detalesnių vaisto tiekimo sutrikimo priežasčių informacijos galima kreiptis į vaisto registruotoją. Jei gydytojas skyrė vaistą, tačiau jo įsigyti pacientas negali, nes sutrikęs vaisto tiekimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl kitokių gydymosi galimybių.
Pavyzdžiui, paracetamolio suspensija karščiavimui mažinti gali būti pakeičiama ibuprofeno suspensija. Trūkstant antibiotiko amoksicilino (suspensijos), gydytojas gali skirti kitą antibiotiką, kuris tinka esamai ligai gydyti. Žinoma, kiekvienu individualiu atveju dėl geriausios alternatyvos sprendžia gydytojas.
Kalbant apie tai, kokios yra galimybės spręsti vaistų tiekimo sutrikimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokių sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Kartais problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos.
Tokiu atveju, nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos pristatymo gyventojai šio trūkumo nepajaučia. Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu.
Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje. Kaskart apie vaistų tiekimo sutrikimus informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo. Kad pacientai nejaustų vaistų tiekimo sutrikimų pasekmių,
Lietuvos rinkai gali būti tiekiami vardiniai vaistiniai preparatai (jei jie registruoti bent vienoje kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje arba gamintojo valstybėje) bei vaistai užsienio pakuotėmis. Šios priemonės padeda spręsti iškilusias tiekimo problemas.
