„Turime mirčių, susijusių su gripu. Taip, mes šiais metais jau turime pirmąją mirtį (nuo gripo)“, – trečiadienį teigė viceministrė.
Daugiau detalių apie šį atvejį pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė.
Pasak jos, antradienį pasiekė žinia apie 94 m. vilniečio mirtį, kuris turėjo daug gretutinių ligų.
„Šis žmogus buvo hospitalizuotas ligoninėje. Būklei blogėjant ir komplikuojantis situacijai, konstatuota mirtis. Galutinė mirties priežastis – gripas su pneumonija“, – pasakojo G.Gargasienė.
Paskutinė mirtis nuo gripo fiksuota dar prieš COVID-19 pandemiją. 2019–2020 m. sezono metu ši liga nusinešė 11 gyvybių.
2020-2021 m. ir 2021-2022 m. sezonais gripo plitimą apribojo prieš koronavirusą nukreiptos priemonės, sergamumas virusinėmis ligomis buvo palyginti mažas, tad kelis metus sunkių gripo komplikacijų išvengta.
Ragina skiepytis nuo gripo
Visgi A.Bilotienė Motiejūnienė patikino, kad padėtis kontroliuojama, infekcijų plitimas ypatingo pavojaus nekelia.
„Noriu pabrėžti, kad situacija šiuo metu valdoma, nėra išskirtinė. Taip, susirgimų turime anksčiau ir daugiau. Tačiau jie analogiškai stabilūs kaip ir ankstesniais metais“, – akcentavo viceministė.
Ji taip pat pasidžiaugė aukštu vakcinacijos rodikliu. A. Bilotienės Motiejūnienės teigimu, šiemet jau panaudoti 83 proc. gripo vakcinų, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui.
nemokamamam rizikos grupių asmenų skiepijimui skirtos gripo vakcinos.
„Tai tikrai padeda išvengti sudėtingų komplikacijų, kartais ir paties gripo. Kas dar to nepadarė, galvoja reikia, ar ne, įsivertinkime: gripas šiemet atėjo anksčiau. Vakcinos yra veiksmingos, nes tie susirgimai tada yra lengvesni, neturintys didelių komplikacijų“, – skiepytis paragino viceministrė.
Sergamumas turėtų dar augti
G.Gargasienė paaiškino, kad sergamumo pikas šį sezoną dar nepasiekė ikipandeminio laikotarpio lygio. Tiesa, įprastai tokie aukšti rodikliai metų pabaigoje fiksuojami nebūna, peršalimo ligų sezonas ankstesniais laikotarpiais įsibėgėdavo tik sausio, vasario mėnesiais.
„Šiemet matome daug ankstesnį sergamumo kilimą, bet kitos tendencijos yra būdingos sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – patikino NVSC specialistė.
Jos teigimu, prognozuojama, kad artimiausias 2–3 savaites sergamumas gripu ir peršalimo ligomis dar didės.
NVSC pirmadienį paskelbtais duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu, peršalimu ir COVID-19 augo trečią savaitė iš eilės. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, peršalimu ir COVID-19 rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nurodoma, kad epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės. Didžiausi sergamumo rodikliai šiuo metu stebimi Kėdainių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybėse, taip pat didžiuosiuose šalies miestuose.
Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės ruošiasi skelbti gripo epidemiją. Sunkiai sergančių gyventojų kol kas nėra daug.
„Sergamumo rodiklis nėra pagrindinis kriterijus epidemijos skelbimui. Yra atsižvelgiama į situacija ugdymo įstaigose, padėtį tos administracinės teritorijos sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat testavimų apimtis, teigiamų rezultatų procentą, nemažai kitų rodiklių.
Šiose savivaldybėse šią savaitę nebuvo planuojama skelbti epidemijos. Laukiama kitos savaitės rodiklių, nes situacija yra pakankamai stabili. Tiek ugdymo, tiek gydymo įstaigos jauči padidėjusį sergančiųjų skaičių, tačiau situacija yra valdoma. Savivaldybės neišreiškė didelio noro ir poreikio skelbti epidemijas. Viskas yra stebėjimo stadijoje“, – pasakojo G.Gargasienė.
NVSC duomenimis, gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai.
Kaip paaiškina NVSC, šiemet Lietuvoje sergamumo sezonas prasidėjo anksčiau nei iki COVID-19 ligos pandemijos. Ankstyvesnė sergamumo sezono pradžia šiemet buvo ir pietų pusrutulyje.
