Dėl peršalimo ar temperatūros nedarbingumo pažymėjimo nuotoliniu būdu dabar negausi, patikina medikai. Jei nėra teigiamo COVID-19 testo rezultato, būtina ateiti pas šeimos gydytoją, kad jis pacientą apžiūrėtų, esant poreikiui, atliktų tyrimus, kurie pagrįstų nedarbingumo pažymos reikalingumą.
Trūksta pasitikėjimo?
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinasi, kad gripą pasigavę pacientai, pagal nustatytą tvarką, yra ne mažiau svarbūs nei, pavyzdžiui, tie, kuriems įtariami grėsmingi širdies sutrikimai.
„Tai yra didžiulė problema. Taip išeina, kad kiekvienas suslogavęs, sukarščiavęs yra ekstrinis pacientas pas gydytoją. Žmogų su širdies, krūtinės skausmu, kur galbūt galima įtarti koronarinį sindromą, miokardo infarktą, pagal įsakymą, turime priimti per vieną parą laiko.
O pacientus su sloga, atsiprašant, su snargliu nutįsusiu – per tą pačią dieną. Ar čia yra logikos?“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė šeimos gydytoja.
Pasak jos, daugelyje Europos šalių peršalimo simptomus pajutę žmonės su darbdaviu susitaria ir be gydytojo įsikišimo. Medikė mano, kad trūksta pasitikėjimo darbuotojais.
„Yra nepasitikima žmonėmis, galvojama, kad darbuotojai puls apgaudinėti, imti nedarbingumą be priežasties, – sakė T. Kundrotė. – Bet jei žmogus norės apgauti gydytoją, galės ir medikui pameluoti. Aš juk nepasižiūrėsiu, kiek pas jį termometras namuose rodė. Žmogus ateina ir sako: žinokite, daktare sukarščiavau. Dabar nekarščiuoju, nes vaistų išgėriau. O kaip man žinoti?“
Neugdo atsakomybės jausmo
T.Kundrotė paaiškino, kad jau ne vienerius metus ieškoma būdų, kaip sumažinti dėl nedarbingumo pažymėjimų gydytojams tenkančią naštą, bet rezultato vis nėra.
„Šitą dalyką ne kartą esame siūlę sveikatos apsaugos ministerijai ir dabar, ir prie buvusios Vyriausybės. Žadama, kad bus užmegztas dialogas su socialinių reikalų ir darbo ministerija, „Sodros“ atstovais. Gal pavyks pajudinti tą klausimą“, – vylėsi T.Kundrotė.
„Išsivysčiusiose šalyse, ypač Skandinavijoje, kur sveikatos sistema yra gera, sveikatos rodikliai ženkliai geresni nei Lietuvoje, nedarbingumas yra darbdavio ir paciento susitarimo reikalas.
Gali būti apibrėžta skirtingai, bet, sakykime, žmogus per metus gali turėti 20 dienų nedarbingumo be gydytojo. Darbuotojas pasako, kad susirgo, kelias dienas neateis ir viskas. Žmogus dažniausiai namie pasveiksta ir nei gydytoją trukdo dėl snarglio, nei į darbą eina.
Bet ten auginama žmogaus asmeninė atsakomybė, o Lietuvoje viskas permesta gydytojams. Dabar pas mus – būriai sergančių žmonių, krūva prašymų dėl nedarbingumo“, – skundėsi T.Kundrotė.
Pasveikti užtenka poros dienų
Vilniaus Šeškinės poliklinikos atstovai taip pat nurodo, kad šiuo metu šeimos gydytojams tenka devynios galybės papildomų pacientų.
Šioje įstaigoje šeimos gydytojas įprastai per dieną pakonsultuoja 27 pacientus, o pastarosiomis savaitėmis vidutiniškai per dieną prisireikia aptarnauti po 40–45 ir daugiau.
„Puikiai suvokiame, kad sezoninėmis ligomis žmonės sirgo ir sirgs, todėl šeimos gydytojų darbo krūvį pamažinti būtų galima pakeitus teisės aktus“, – siūlė Šeškinės poliklinikos vyriausioji specialistė Loreta Kliučininkienė.
Ji priminė, kad už dvi pirmas nedarbingumo dienas moka darbdavys, tačiau darbuotojas būtinai turi pateikti nedarbingumo pažymėjimą, kuriam išduoti būtina gydytojo konsultacija.
„Jeigu darbdaviams ir „Sodrai“ būtų leidžiama labiau pasitikėti darbuotojais ir neprašyti gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo, gydytojams krūvis tikrai pamažėtų. Žmonės galėtų ramiai gydytis namie – nesunkaus peršalimo atveju poros dienų neretai užtenka, kolektyvuose mažiau plistų infekcijos, o šeimos gydytojai galėtų normalizuoti savo darbo krūvį arba daugiau laiko skirti tiems pacientams, kuriems jų pagalbos reikia labiau“, – paaiškino L.Kliučininkienė.
Gydytojo pažymos prašo ne visi
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis nurodė nematąs priežasties keisti esamą tvarką. Pasak jo, neretai darbdaviai pasitiki darbuotojo žodžiu ir nereikalauja gydytojo pažymos.
„Galiu patikinti, kad nemaža dalis peršalimo simptomus pajutusių žmonių kalbasi su darbdaviu ir nesikreipia į gydymo įstaigas“, – lrytas.lt sakė A.Romanovskis.
Jo nuomone, keisti esamus formalumus būtų sudėtinga, nes klausimas susijęs su finansiniais įsipareigojimais.
„Sunku kvalifikuoti situaciją, kai žmogus karščiuoja. Čia rimtas dalykas, kuris gali išsirutulioti į savaitę namie, kai reikia mokėti nedarbingumą, įsitraukia ir „Sodra“, – problemą įvardijo A.Romanovskis.
„Iš patirties, manyčiau, kad viešajame sektoriuje griežčiau žiūrima į šitas procedūras. Ten viskas po padidinamuoju stiklu, todėl žmogaus paprašoma, kad atneštų nedarbingumo pažymą. Tada niekam nekils klausimų, kodėl jis į darbą neatėjo.
Tikriausiai nėra galimybės įjungti alternatyvų neformalų mechanizmą. Nelabai įsivaizduoju, kaip tas būtų techniškai įgyvendinama“, – teigė LVK prezidentas.
Jo nuomone, dabartinė tvarka nėra ydinga. Problema – menki pirminės sveikatos priežiūros grandies pajėgumai.
„Bėda, kad žmonės su peršalimo simptomais užkrauna šeimos gydytojus. Suprantu, kad jie kalba apie didžiulį krūvį ir ieško būdų, kaip jį sumažinti.
Bet manau, kad ne čia problema. Pirminės grandies specialistų yra vienareikšmiškai per mažai. Antra, nemažai žmonių pas gydytojus lankosi be rimtos priežasties, o sistema tokių klientų nedrausmina.
Aš pats gyvenau Belgijoje. Ten turi pilną sveikatos draudimą, bet už apsilankymą pas gydytoją vis tiek susimoki poros eurų solidarumo mokestį. Tada žmogus pagalvoja jam reikia to, ar ne“, – pasakojo A.Romanovskis.
Lietuvoje auga sergamumas
Trečią savaitę iš eilės Lietuvoje augo sergamumas gripu, peršalimu ir COVID-19, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 1577,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas 22-ose savivaldybėse. Ankstesnę savaitę jį buvo pasiekusios aštuonios savivaldybės.
NVSC nurodo, kad per paskutines dvi savaites itin išaugo kiekvienos iš registruojamų ligų atvejų skaičiai.
Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (868,9 atvejo 100 tūkst. gyv.) , didžiausias – Kauno apskrityje (2159,5). Didžiausi sergamumo rodikliai išliko Kėdainių rajone (2949,7) ir Kazlų Rūdoje (2774).
Gruodžio 5–11 dienomis į šalies ligonines dėl gripo pateko 97 žmonės, iš kurių 71 buvo vaikai iki 17 metų. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi šeši asmenys, iš kurių trys buvo 2–17 metų vaikai.
