Komandą, kurią sudarė skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Inga, gydytoja Galina ir du paramedikai Mantai išgelbėjo gyvybę greitai sureagavo į skubų kvietimą, išlaikė šaltus nervus ir atgaivino be gyvybės ženklų rastą vyriškį.
Paramedikas Mantas savo darbo akimirkomis pasidalijo Kauno rajono GMPS „facebook“ paskyroje:
„Kiekvieną kartą pradedant pamainą nežinai, ko galima tikėtis. Niekada nenuspėsi, kas laukia kitame kvietime ar netgi, kokie bus orai.
Snieguotoji gruodžio 11-oji – diena buvo darbinga, turėjome daug kvietimų, oras nelepino, stipriai pustė visą parą, keliai sunkiai pravažiuojami, matomumas prastas.
Vakare gavę keliasdešimt minučių ramybės, neilgai trukus išgirdome signalą per raciją – skubus kvietimas.
Skubame, kaip galime greitai, į automobilį, matome, kad laukia gaivinimas. Žinau, kad mums dabar yra svarbi kiekviena sekundė. Greitai nubraukus nuo lango viena ranka didelę pusnį sniego, įjungiame švyturėlius ir pirmyn.
Suvokiu, kad prireiks visų mano įgūdžių vairuojant. Lauke pūga, kelias slidus, matomumas prastas, automobilį mėto į šonus. Gerai vairuoti neužtenka, galvoje dar pradeda suktis gaivinimo algoritmas.
Su kolege Inga greitai aptariame veiksmų planą. Įtampa vairuojant – didžiulė. Atvykę į kvietimą, be žodžių imame visą įrangą ir per pusnis bėgame į vietą – randame lauke gulintį vyriškį be jokių gyvybės ženklų.
Žinome, kad atvyksta pagalba, tad nedelsiant pradedame gaivinimą lauke, įjungiame monitorių, tiekiame deguonį, punktuojame veną – viską darome akimirksniu. Sniegas per keletą minučių baltai padengė ne tik mūsų galvas, bet ir įrangą.
Į pagalbą po poros minučių atskubėję kolegos gydytoja Galina ir paramedikas Mantas padeda vyriškį pernešti į šiltą patalpą, ten tęsiame gaivinimą. Po daugiau nei 20 minučių gaivinimo monitoriuje išvystame sinusinį ritmą, pradedame jausti pulsą.
Greitai viską „pakuojamės“ ir skubame į skubios pagalbos skyrių. Jaučiasi įtampa ir nuovargis, tačiau apie tai galvoti nėra kada, dabar svarbiausia, kuo skubiau ir saugiai nuvykti į skubios pagalbos skyrių. Perdavę pacientą kolegoms Kauno klinikose, kiek atslūgus įtampai, su komanda greitai aptariame visą buvusią situaciją.
Tvarkomės automobilį ir vėl esame pasiruošę priimti bet kokius laukiančius iššūkius. Gera keliauti tokiu profesiniu keliu, su profesionaliais ir draugiškais kolegomis, su kuriais kartu ir mokomės, ir gelbstim, džiaugiamės savo sėkmėmis ir mokomės, jei nepasiseka“, – įspūdžiais dalijosi paramedikas Mantas.
