Tai siūlančias Valstybinių pensijų įstatymo pataisas įregistravo jas inicijavęs Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Įstatymo projektu numatoma, kad greitosios medicinos personalo darbuotojai įgis teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, valstybinę nedarbingumo pensiją ir našlių bei našlaičių valstybinę pensiją.
GMP personalo valstybinė pensija būtų apskaičiuojama pagal darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkį per paskutiniuosius penkerius metus iki išėjimo iš darbo.
Įstatymo pataisomis siūloma, kad GMP personalo darbuotojams, tuo pat metu įgijusiems teisę į ištarnauto laiko valstybinę pensiją ir valstybinę netekto darbingumo pensiją, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. GMP personalo valstybinė našlių ar našlaičių pensija būtų mokama kartu su ištarnauto laiko ar netekto darbingumo pensija.
Įstatymo pataisos numato, kad jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl priežasčių, susijusių su darbu greitosios medicinos pagalbos įstaigoje, ir faktinis GMP personalo darbuotojo stažas mažesnis kaip 20 metų, tarnybos laikas pensijai skirti prilyginamas 20 metams. Jeigu asmuo mirė ar neteko darbingumo dėl kitų priežasčių, pensija būtų apskaičiuojama pagal faktinį GMP personalo darbuotojo stažą pensijai skirti.
Pasak įstatymo pakeitimus inicijavusio Seimo nario T. Tomilino, GMP darbuotojai iškvietimų metu dažnai patiria agresiją ar net smurtą, o jų darbas yra susijęs su išskirtinai aukštu streso lygiu.
„Visos greitosios pagalbos darbuotojų pareigos atitinka pareigūnų: jiems draudžiama streikuoti, jų tiesioginės pareigos susijusios su gyvybės gelbėjimu ir yra nepaprastai atsakingos, jie visuomet pasitelkiami ištikus nelaimei, net eisme jų automobiliai yra specialiai pažymėti ir turi pirmenybę. Tarnybos svarba visuomenei neabejotinai prilygsta ugniagesiams ir policijai, tačiau socialinės garantijos darbuotojams – ne. Mano manymu, tai neteisinga“, – sako T. Tomilinas.
Pasak jo, keletas pastaruoju metu įvykusių nelaimių, kai pareigų atlikimo metu GMP darbuotojai buvo sužaloti ar net žuvo, išryškino sistemines problemas, seniai reikalaujančias sprendimų ir politikų dėmesio.
„Lietuvoje trūksta GMP ekipažų, budėjimo taškų, darbuotojų. Visa tai mums kainuoja žmonių gyvybes, kai medikai nespėja atvykti laiku“, – sako parlamentaras.
Anot jo, kaimyninėje Latvijoje, turinčioje beveik milijonu gyventojų mažiau, GMP darbuotojų yra 1200 daugiau, daugiau ekipažų budėjimo vietų, vienai komandai tenka mažesnis gyventojų skaičius, sutrumpėja jos atvykimo laikas. Seimo nario manymu, tai yra puikus pavyzdys, kai valstybė tinkamai nusistato prioritetus ir užtikrina svarbiausios pagalbos prieinamumą ir greitį, nepaisant paciento gyvenamosios vietos.
T. Tomilino teigimu, labai svarbu, kad brigadą, vykstančią į skubius ir sudėtingus iškvietimus, sudarytų bent trys darbuotojai, kurie galėtų tolygiau pasiskirstyti krūvį teikiant pagalbą, gabenant pacientą, informuojant artimuosius, tvarkant dokumentus.
„Tam, kad išvengtume darbuotojų trūkumo, turime siūlyti patrauklias darbo sąlygas, ypač jauniems žmonėms, norėdami juos pritraukti ir išlaikyti. Šis darbas be galo atsakingas, reikalauja daug jėgų ir pasišventimo, už jį turi būti tinkamai atlyginama: ne tik mokant orų atlygį, bet ir sudarant galimybes anksčiau laiko išeiti į pensiją, kol darbas dar nepareikalavo visų fizinių jėgų ir paties gelbėtojo sveikatos“,– teigia T. Tomilinas.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Pagal galiojantį Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvoje nustatomos šios valstybinės pensijos: pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos.
Greitosios medicinos paslaugų personalo darbuotojams galimybė gauti valstybinę pensiją nėra numatyta.
