Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis akcentavo, kad jau antroji vyriausybė pasirenka neteisingą kelią.
„Manome, kad įstatymo projektu daroma klaida, neįvertinant kitose šalyse esančių visų vaistų kainodaros sąlygų, ir dėl to jau dabar matome, kai ligonių kasa patvirtino naujausią kitų metų pusmečio kainyną, kad tas projektas, dėl kurio šiandieną komitete bus svarstymai ir tai, kas įsigalios įstatymo lygmenyje jau po kitų metų liepos, kad, pačiu blogiausiu scenarijumi, 801 vaistas gali nepatekti į kompensavimo sistemą“, – naujienų agentūros ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Parulis.
„Mes manome, kad tikrai rizikuoja įstatymo leidėjas, klausydamas vien tik SAM, pasirinkus visiškai vieną priemonę, t. y. referavimo priemonę dėl kompensuojamų vaistų“, – pridūrė jis.
Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas pabrėžia, kad Seime yra registruotas siūlymas, kuris, jo nuomone, užtikrintų vaistų pasiūlą. D. Parulis akcentuoja, kad šis siūlymas padidintų galimybę didesniam skaičiui vaistų tiekėjų būti vaistų sistemoje, o pacientams tuos vaistinius preparatus įsigyti.
„Kas blogiausia, taupant PSDF biudžetą, naštą ministerija užkraus ant pacientų pečių, jie iš esmės tuos vaistus turės įsigyti iš savų lėšų“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius akcentuoja, kad Lietuvoje yra pastebimas vaistų trūkumas, todėl būtina daryti žingsnius, kurie padėtų situaciją spręsti.
„Tiek vaistininkai, tiek pacientai, tiek gamintojai apie tai komunikuoja ir kalba. Ir, iš tikrųjų, vien stebėti situacijos nepakanka, reikia atlikti tam tikrus sprendimus, kurie spręstų susiklosčiusias problemas“, – sakė D. Sinkevičius.
Visgi, pasak Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininko, tai mažina Lietuvos patrauklumą užsienio vaistų tiekėjams, todėl problema tik dar labiau gilėja.
„Šie pakeitimai iš tikrųjų mažina (užsienio – ELTA) tiekėjų interesą Lietuvos rinkai dėl kelių dalykų – mažėjantis pacientų kiekis ir tam tikri griežtėjantys kainodaros reikalavimai, kurie riboja patekimą į kainyną, tokiu būdu gamintojai tiesiog pasitraukia iš rinkos. Na, o sumažėjus tiekėjų skaičiui, visą laiką atsiranda problema, kad esant tokioms pasekmėms po kovido, dėl karo Ukrainoje visi kaštai auga ir gamintojai nėra suinteresuoti“, – atkreipė dėmesį D. Sinkevičius.
„Labai norėtųsi, kad būtų dialogas, kuris privestų prie to, kad visi – tiek pacientai, tiek vaistinės, tiek gamintojai, gebėtų išspręsti šiuo metu iškilusias problemas“, – pridūrė Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
D. Sinkevičius apgailestauja, kad kol kas į prašymus nepriimti SAM inicijuojamų pokyčių nebuvo atsižvelgta.
„Prašėme ir visur gavome atsakymą, kad neatsižvelgta. Šiuo metu yra registruotų pasiūlymų, kurie galėtų spręsti, jei į juos būtų atsižvelgta, tiek pacientai, tiek gamintojai galėtų užtikrinti, kad tiekimo trūkumo nebūtų“, – pažymėjo jis.
Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys, „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Justinas Poderis akcentuoja, kad nors Farmacijos įstatymo iniciatoriai deklaruoja, jog juo bandoma atliepti Konstitucinio Teismo nutarimą, kad dabartinė tvarka dėl vaistinių preparatų bazinių kainų prieštarauja Konstitucijai, jis mano, kad šis siūlymas kelia tik dar daugiau prieštaravimų.
„Faktiškai matome, kad priimamas projektas prieštarauja Konstitucijos 53 str., kuris garantuoja kiekvieno paciento teisę į vaistų pasirinkimą, į gydymo sistemos prieinamumą“, – akcentavo J. Poderis.
Pasak jo, SAM siūlomi įstatymo pakeitimai mažina konkurenciją ir skatina vaistų mažėjimą.
„Visų pirma, yra kainos įšaldymas. Tai yra priemonė, kuria siūloma nustatyti įstatymu, kad gamintojų nustatytos kainos negali būti niekados ateityje didinamos. Kokia kaina nustatoma kainyne, tokia ji turi ir likti. Įstatymo projekte yra numatyta, kad tą kainą SAM galės 2024 metais IV ketvirtį peržiūrėti. Kadangi kainynai leidžiami du kartus per metus, tai reiškia, kad peržiūrėta kaina pacientus pasiektų tik 2026 metais“, – sakė jis.
Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.
