Kaip padėti sau jaustis geriau ir neapleisti treniruočių šaltuoju metų laiku? Į šiuos ir kitus klausimus atsako specialistai: sporto psichologė Lina Vaisetaitė, profesionalus bėgikas Egidijus Adomkaitis ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė.
Kodėl žiemą psichologiškai sportuoti yra sunkiau?
Pagrindinė priežastis, dėl ko žiemą sportuoti norisi mažiau – energijos trūkumas ir prastesnė psichologinė būsena, lyginant su šiltuoju metu laiku. Psichologė Lina Vaisetaitė tikina, kad dėl to kalti fiziologiniai pokyčiai, su kuriais susiduriame žiemą: „Kadangi žiemą saulę matome rečiau nei vasarą, serotonino išsiskyrimas mūsų smegenyse sumažėja. Serotoninas, kitaip vadinamas „laimės hormonu“, dalyvauja emocijų reguliavime. Kai jo išsiskiria nepakankamai, žmonės jaučiasi mažiau laimingi, neramesni, jiems trūksta stabilumo.“
Anot psichologės, serotoninas yra susijęs ir su melatonino gamyba. Pakankami serotonino kiekiai gali skatinti ir geresnį nakties miegą, kas taip pat leidžia geriau jaustis dieną. Ir priešingai, kai jo trūksta, nuotaika prastesnė, žmonės gali jaustis dirglesni, gali prasčiau miegoti.
„Verta paminėti ir tai, jog vėlyvi rytai ir ypač ankstyvi vakarai, t.y. tamsa, skatina organizme didesnį melatonino išsiskyrimą. Dėl to anksčiau norime miegoti, jaučiamės mieguistesni dienos metu. Natūralu, kad tokios būsenos sunkiau išsijudinti ir veikti ką nors aktyvaus,“ – tikina sporto psichologė Lina Vaisetaitė.
Supraskite, kad po bėgimo jausitės daug geriau
Sporto psichologė Lina Vaisetaitė teigia, jog sporto poveikis organizmui žiemą kokybiškai yra panašus kaip ir vasarą, tačiau kiekybiškai pajaučiamas labiau: „Vasarą, kai nuotaiką gerina daug dalykų, galime net nepastebėti, kad pasportavę jaučiamės geriau, o žiemą šis poveikis bus akivaizdesnis. Kai kuriuos žmones fizinis aktyvumas gali gelbėti nuo sezoninės depresijos. Be to, fizinis aktyvumas skatina serotonino bei endorfinų išsiskyrimą, taigi gerina nuotaiką.“
Psichologė teigia, kad fizinė veikla šaltuoju metų laiku turi ir kitų, labiau fiziologinių naudų: pavyzdžiui, labiau treniruojama imuninė sistema, sudeginama daugiau kalorijų. Tai yra aktualu žiemą, nes jos metu natūraliai norime valgyti daugiau ir sotesnio maisto.
Turėkite konkretų tikslą ir planą
Profesionalus bėgikas ir treneris Egidijus Adomkaitis tikina, jog norint bėgioti žiemą, tačiau stokojant motyvacijos, yra pravartu turėti konkretų tikslą ir planą, kaip jį pasiekti: „Kai turite konkretų tikslą, planą, atsiranda ir noras juos įgyvendinti. Taip pat galite susikurti sau ir motyvacinę sistemą – pavyzdžiui, įvykdžius dalį plano sau kažką padovanoti.“
Vieną iš tikslų, kaip pavyzdį, bėgikas nurodo dalyvavimą masinio bėgimo renginiuose: „Užsibrėžę tikslą bėgti žiemos metu vykstančiame renginyje, pavyzdžiui, „Eurovaistinės Kalėdiniame bėgime“, turėsite galvoje konkrečią datą kaip tikslą. Jei ruošiantis renginiui pradėsite praleisti suplanuotas treniruotes, greičiausiai patys suprasite, jog renginio dieną galimai neįveiksite savo nusistatyto tikslo, tad automatiškai treniruotes praleisti norėsis mažiau.“
Nepamirškite maistinių papildų
Vaistininkė Jovita Aleknienė kaip vieną iš blogos savijautos priežasčių žiemą išskiria vitamino D trūkumą. Anot jos, vitaminą D sunku įsisavinti net ir vasarą, kai šviečia saulė – ypač jei mažai laiko praleidžiame vaikščiojant gamtoje ir didesnę jo dalį dirbame uždarose patalpose. Jei vasarą negauname pakankamai vitamino D, žiemą daug greičiau pajusime jo trūkumą, kuris pasireiškia būtent energijos praradimu ir suprastėjusia nuotaika.
„Vitaminas D yra pats kertinis vitaminas. Šio vitamino poveikį jau galima pajusti po poros savaičių – pradėjus vartoti papildus, sugrįžta energija, pagerėja nuotaika ir bendra savijauta,“ – teigia J. Aleknienė.
Anot vaistininkės, šiuo laikotarpiu mums svarbūs ir B grupės vitaminai, kurie padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją ir nervų sistemos veiklą, mažina nuovargį. Specialistė taip pat rekomenduoja išbandyti ir natūralesnius preparatus su ciberžole, kurie padeda palaikyti geresnę emocinę būklę ir psichologinę funkciją.
Ypač daug sportuojantiems J. Aleknienė primena nepamiršti ir magnio, nes jis ne tik padeda atsisveikinti su užklumpančiais mėšlungiais ar nervų sistemos lydimais spazmais – pavyzdžiui, akių tikais, bet ir yra atsakingas už mūsų stabilią nervinės sistemos veiklą, energijos palaikymą.
