Kantrybe apsišarvuoti paprašė Klaipėdos vaikų ligoninės atstovai, pastebėję, kad dėl padidėjusio vaikų sergamumo viršutinių kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijomis, ligoninės priimamajame pacientams jau darosi ankšta.
„Atvyksta pacientai ne tik iš viso Klaipėdos miesto, bet ir visos Klaipėdos apskrities bei besisvečiuojantys susirgę vaikai iš kitų apskričių.
Dėl šios priežasties Priėmimo gydytojai rekomenduoja prieš atvykstant į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių įvertinti vaiko būklę ir apsvarstyti galimybę kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jeigu visgi nusprendėte atvykti į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, deja, šiuo metu gydytojo apžiūros gali tekti laukti nuo 2 iki 6 valandų. Rekomenduojame atvykstant turėti užkandžių bei gėrimų savo mažyliui ir sau“, – pirmadienį feisbuke įspėjo pajūrio ligoninės atstovai.
Kartu primenama, kad be šeimos gydytojo siuntimo atvykusiems pacientams, kurių sveikatos būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, gydytojo konsultacija ir atliekami tyrimai yra mokami.
Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kokia situacija kituose Lietuvos miestuose.
Taiko atsargumo priemones
LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius pastebėjo, kad viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis sergančių vaikų skaičius yra ženkliai padidėjęs. Tai matyti ir ligoninės priėmimo skyriuje.
„Pastebėjome, padaugėjo peršalimo ligų, gripo susirgimų, todėl sulaukiame daugiau sunkių šių infekcinių ligų pacientų“ , – lrytas.lt teigė D.Varaškevičius.
„Daugiausia pacientų atvyksta savaitgaliais ir po poliklinikų darbo valandų. Kai nedirba pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, per parą sulaukiame kelių dešimčių pacientų“, – nurodė Kauno ligoninės gydytojas.
Pasak jo, pacientų laukimo laikas priklauso nuo vienu metu atvykusių pacientų kiekio ir ligos sunkumo. Taip yra, nes atvykę ligoniai apžiūrimi ne tik atsižvelgiant į atvykimo laiką, bet ir sveikatos būklę.
Tačiau jis patikino, kad nėra didelės rizikos, jog pas medikus atvykęs vaikas, kol lauks gydytojo, pasigaus infekciją nuo kitų ligoniukų.
„Vaikų priėmimo, skubios pagalbos padalinyje įrengti du atskiri laukiamieji ir atskira lakių infekcijų patalpa. Pirmoji zona skirta sergantiems virškinamojo trakto infekcijomis, antroji kitomis infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Izoliacinė lakių infekcijų patalpa skirta pacientams su bėrimais ir įtariamomis lakiomis (vėjaraupiai, tymai, skarlatina, meningokokinė infekcija) infekcijomis. Šios atskiros patalpos leidžia išvengti pacientų užsikrėtimo kitomis infekcinėmis ligomis“, – aiškino D.Varaškevičius.
Jis akcentavo, kad eilės galėtų būti mažesnės, jei tėvai pirmiausia pasitartų su savo šeimos gydytojais. Tiesa, jei medikas nepasiekiamas, o vaiko būklė blogėja, delsti nėra ko.
„Neretas atvejis, kai problemą tikrai gali išspręsti šeimos gydytojas, antra vertus, suprantamas tėvų rūpestis ir nerimas, jei nepavyksta nuvykti pas pirminės grandies specialistą. Todėl priimame bei teikiame konsultacijas visiems atvykusiems, nors dėl to susidaro eilės“, – teigė D.Varaškevičius.
Neįprastai ankstyvas gripas
„Pastebime sergančiųjų skaičiaus augimą. Jis nėra labai didelis, bet kasdien didėja. Neįprasta, kad sergančių padaugėjo gana anksti. Įprastai sergamumo gripu augimą matome po švenčių, sausio ir vasario mėnesiais“, – lrytas.lt sakė Vilniaus Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
Pasak jos, Vaikų ligoninėje kasdien apsilanko po šešis gripu sergančius pacientus, tačiau guldyti į ligoninę prireikia ne visus.
Gydytoja paaiškino, kad šiuo metu vis dar fiksuojama daug respiracinio sincitinio viruso (RSV) atvejų. Paprastai sergamumo šia infekcija pikas prasilenkdavo su gripu. Todėl medikai susiduria su dvigubu iššūkiu. „Labai neįprasta, kad gripo sezonas prasideda taip anksti“, pabrėžė I.Ivaškevičienė.
Pasak jos, nors geriausias laikas pasiskiepyti nuo gripo buvo antroje rudens pusėje, tą padaryti galima ir gruodį.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia ir sergamumas kitose Europos šalyse.
„Vokietijos duomenys rodo labai didelį 4–15 metų amžiaus vaikų sergamumą. Jei pasiskiepyti dar nespėjote, tebėra geras laikas tą padaryti“, – kuo skubiau apsisaugoti nuo gripo ragino gydytoja.
Ligonines užplūsta po dienos darbų
Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje pacientų šiuo metų laiku pusantro karto daugiau nei įprastai – 120–150 pacientų per parą, paaiškina Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas, gydytojas Algirdas Dagys.
Kaip sezoniškumas veikia pacientų laukimo laiką? Pasak gydytojo, šių metų liepos 5 d. vidutinis lengviausiai kategorijai priskiriamų pacientų laukimo laikas Vaikų skubios pagalbos skyriuje buvo 2 val., gruodžio 5 d. – 2 val. 40 min.
Tačiau jis pabrėžė, kad tai yra vidurkis. Ramesnėmis valandomis atvykę lauks trumpiau, o „piko“ metu (įprastai apie 15 val. ir 18 val.) – ilgiau. Didesnį pacientų srautą medikai sieja su darbo dienos pabaiga.
„Suprantame pasirinkimus, tačiau norime paaiškinti, kad ilgiau tenka laukti pacientams, kurie atvyksta ne dėl skubių situacijų, ieškodami antros nuomonės, patogesnio įstaigos darbo laiko, tikėdamiesi visokeriopos pagalbos. Norėtųsi paskatinti atvejais, kurie nepriskiriami skubiai pagalbai, kreiptis į savo vaikų ligų ar šeimos gydytojus. Tikėtina, kad ne tik laukimo laikas bus mažesnis, bet ir pacientui bus mažesni stresas ir trauma“, – patarė A.Dagys.
Jei nusprendžiama vykti į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, gydytojas ragina tinkamai pasiruošti pasiimti būtiniausių priemonių, šiek tiek užkandžių vaikui.
„Tačiau jei vaikas patyrė traumą, nudegė, jam bus reikalinga procedūra, galbūt su nuskausminimu, nuo valgymo ir skysčių gėrimo vaikui reiktų susilaikyti.
Kita vertus, reiktų pamiršti stereotipus, kad iki gydytojo apžiūros negalima duoti vaistų nuo skausmo, nuo temperatūros, nes tai „gali“ maskuoti simptomus ir panašiai“, – aiškino A.Dagys.
Ligoninėse – kelios dešimtys sunkių pacientų
Epidemiologai taip pat pastebi neįprastai aukštus sergamumo rodiklius.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. Lapkričio 21–27 d. Kazlų Rūdoje ir Jurbarko r. buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai, pirmadienį skelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyv., ankstesniąją savaitę (lapkričio 21–27 d.) jis buvo mažesnis – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyv.
Palyginus pastarųjų savaičių (47-osios ir 48-osios) duomenis, matyti, kad padidėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų skaičiai.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 38 pacientai, iš jų – 26 nepilnamečiai.
