80 proc. apklaustųjų mano, kad asmenys su negalia patiria diskriminaciją darbo rinkoje. 59 proc. – atvirų ir viešų erdvių aplinkoje. 37 proc. – švietimo įstaigose. 34 proc. – viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose. 33 proc. – kultūros ir pramogų vietose.
84 proc. respondentų priima žmones su negalia, kaip bendradarbius: 54 proc. – visiškai priimtini, 30 proc. – greičiau priimtini. 12 proc. mano priešingai: 9 proc. – neįgalieji greičiau nepriimtini, 3 proc. – visiškai nepriimtini.
46 proc. sociologinio visuomenės nuomonės tyrimo dalyvių galvoja, kad jų nuomonę, žinias ir patirtį žmonių su negalia atžvilgiu formuoja informacija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. 40 proc. – neįgalūs žmonės gatvėje, viešoje erdvėje. 22 proc. – neįgalūs žmonės artimoje aplinkoje.
Pokytis teigiama kryptimi
„Apklausos rezultatai nudžiugino, nes parodė, kad per pastaruosius metus pagerėjo visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones“, – sako vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Visgi, tai nereiškia, kad visos žmonių su negalia integracijos bėdos jau išspręstos. Problema ta, kad gyventojai nebūtinai nuoširdūs. Tai numanyti leidžia ir prieštaravimas – absoliuti dauguma lietuvių mano, kad neįgalieji diskriminuojami, bet tikina patys juos priimantys be išankstinių nuostatų. Iš kur tuomet randasi ta neteisybė?
„Tai patvirtinimas, kad žmonės kartais atsako išmoktomis frazėmis, nes nori pasirodyti geresni“, – svarsto A.Budrikienė.
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius tvirtina, kad apklausos rezultatai nestebina. Nors ir ne visiškai tikslūs, bet jie atspindi pokytį teigiama kryptimi. „Gyventojų atsakymai nuteikia maloniai. Viliuosi, kad didžioji dalis žmonių buvo nuoširdūs“, – sako M.Bilius.
Jo tikinimu, daugelis problemų kyla instituciniame lygmenyje, kai negalią turintiems žmonėms nėra sudaromos vienodos sąlygos.
„Negalią turintys vaikai yra atleidžiami nuo kūno kultūros pamokų. Dabar važinėjame po mokyklas ir mokytojai net nustemba, kad ir negalią turintys vaikai gali sportuoti drauge su bendraamžiais“, – pasakojo M.Bilius.
Negalią turi 10 proc. gyventojų
„Mūsų vaistinėse dažnai lankosi žmonės su vaistine, todėl jų rūpesčius pastebi ir vaistininkai. Jie išskyrė pagrindines dvi problemas. Pirmoji yra finansinė, o kita – daug skaudesnė, susijusi su socialine atskirtimi.
Žmonės vaistininkams pasisako apie savo problemas ir nemalonias patirtis“, – pasakoja A.Budrikienė.
Ji paaiškino, kad tai paskatino „Camelia“ vaistinėse pradėti naują lojalumo programą „Kartu vienas dėl kito“. Vaistinėse pateikus „Mažų kainų“ kortelę kartu su neįgaliojo pažymėjimu taikomos nuolaidos maisto papildams, kosmetikai, vaistams ir kitoms asortimento prekėms.
Tai padeda palengvinti finansinę naštą žmonėms, kurie dėl riboto darbingumo gauna mažesnes pajamas.
Tuo pat metu su Lietuvos paralimpiniu komitetu inicijuota informacinė kampanija. Vaizdo klipu siekiama parodyti tai, kokie gražūs ir kupini šiltų emocijų yra žmonės su negalia.
Istorijų netrūksta, nes vienokią ar kitokią negalią turi maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų arba 250 tūkst. žmonių.
„Laukia ilgas darbas, kad žiūrėdami į kitą žmogų matytume ne jo negalią, bet šviesią, stiprią ir pozityvią asmenybę. Filmuodami vaizdo klipus pamatėme daug nuostabių žmonių. Jei visuomenė su jais susipažins geriau, manau, keisis ne tik požiūris, bet ir mažės vis dar jaučiama socialinė atskirtis“, – viliasi A.Budrikienė.
„Ši graži kampanija prisideda prie negalią turinčių žmonių matomumo, supažindina visuomenę su jų problemomis ir padeda juos geriau suprasti“, – „Camelia“ projektu džiaugiasi M.Bilius.
Komunikacijos viešojoje erdvėje galią patvirtina ir apklauso duomenys. 46 proc. apklaustų tyrimo dalyvių galvoja, kad jų nuomonę, žinias ir patirtį žmonių su negalia atžvilgiu formuoja informacija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose
Sportas suteikia gyvenimui naujų spalvų
M.Bilius sako, kad sportas pastebimai prisideda prie neįgaliųjų integracijos. Sportininkų matomumas padeda įveikti stereotipus, permąstyti negalią turinčio žmogaus galimybes.
„Į neįgaliųjų sportą įsijungusius žmones galima pavadinti vėliavnešiais. Manau, jie tampa pavyzdžiu, kad nevalia pasiduoti, reikia kovoti iki galo ir siekti savo tikslų. Negalią turinčių sportininkų laimėjimai nuskamba ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ir garsina šalį iš gerosios pusės“, – akcentuoja M.Bilius.
Pasak jo, negalią turintiems sportininkams iki šiol sudaromos prastesnės sąlygos treniruotis, bet situacija nuolat gerėja, o kartais pakanka ir mažų pokyčių, kuriuos realizuoti visai nesunku.
„Daug sporto infrastruktūros pastatyta dar sovietmečiu. Pavyzdžiui, į maniežą neįgalusis patekti gali, bet medicinos kabinetas – antrame aukšte. Dabar atsiranda supratimas, tie sporto kabinetai perkeliami į apačią arba nusileidžiama į pirmą aukštą ir neįgaliajam ten suteikiamos medicinos paslaugos“, – teigiamus poslinkius pastebi M.Bilius.
Paralimpinio komiteto vadovas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas prisideda prie geresnės žmogaus savijautos, nesvarbu turi jis negalią ar ne.
„Kiekvienas fiziškai aktyvus žmogus gali patvirtinti, kad sportas suteikia gyvenimui naujų spalvų“, – sako M.Bilius.
Ką dar parodė apklausa?
Pusė (50 proc.) respondentų teigimu, labiausiai diskriminuojama neįgaliųjų grupė – turintys intelekto negalią. 47 proc. – psichinę negalią. 20 proc. – judėjimo negalią. 34 proc. atrodo, kad visos grupės diskriminuojamos panašiai.
85 proc. apklaustųjų teigimu, asmenys su negalia yra priimtini kaimynai: 57 proc. – visiškai priimtini, 28 proc. – greičiau priimtini. 11 proc. laikosi priešingos nuomonės: 8 proc. – greičiau nepriimtini, 3 proc. – visiškai nepriimtini.
Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 31 proc. sutinka, kad Lietuvoje negalią turintiems žmonėms užtikrinamos lygios galimybės lyginant su sveikaisiais: 3 proc. – užtikrinamos, 28 proc. – greičiau užtikrinamos. 63 proc. atrodo priešingai: 45 proc. – greičiau neužtikrinamos, 18 proc. – neužtikrinamos.
18 proc. manymu, bendrauti su negalią turinčių žmogumi būtų/yra sunku: 2 proc. – sunku, 16 proc. greičiau sunku. 70 proc. laikosi priešingos nuomonės: 39 proc. – greičiau nesunku, 31 proc. – nesunku.
65 proc. atrodo, kad per paskutinius penkerius metus, visuomenės požiūris į neįgalius žmones Lietuvoje pagerėjo: 10 proc. – ženkliai pagerėjo, 55 proc. – šiek tiek pagerėjo. 23 proc. teigia, kad nepakito. 2 proc. – pablogėjo: 1 proc. – šiek tiek suprastėjo, 1 proc. – ženkliai suprastėjo.
Du trečdaliai (66 proc.) respondentų mano, kad neįgalūs profesionalūs sportininkai patiria atskirties problemas: 22 proc. – dažnai, 44 proc. – kartais. 5 proc. teigimu, atskirties nepatiria.
Apklausa taip pat atskleidė, kad apskritai neįgaliųjų sportas daugumai kelia pozityvias emocijas – suvokiama, kad viskas įmanoma, jaučiama pagarba, didžiavimasis, žavėjimasis.
