Nors yra įstatymas, įpareigoja gydymo įstaigas pacientus pas antrinio ir net tretinio lygio specialistus užregistruoti vėliausiai per 30 kalendorinių dienų, to nepaiso beveik visi.
45 metų Rūta prieš kurį laiką atkreipė dėmesį, kad jos regėjimas silpsta: moteris nebeįskaito šrifto mažesnėmis raidėmis. Ši bėda gal ir nekeltų rūpesčių, jei vilnietei tiktų net kai kuriuose prekybos centruose be recepto pardavinėjami pigūs skaitymo akiniai.
Tačiau kad ir kiek jų moteris bandė, nė vieni netiko, nes su šiais akiniais Rūtai liejasi vaizdas.
Centro poliklinikoje apsilankiusi pas šeimos gydytoją vilnietė paprašė, kad ji išrašytų siuntimą pas oftalmologą – akių ligų gydytoją. Juolab kad, kaip teigia moteris, pas šios srities specialistą ji nesilankė nuo paauglystės – nebuvo reikalo.
Nuo tada, kai sulaukė pilnametystės, Rūtos regėjimas maždaug kas 10 metų buvo paviršutiniškai patikrinamas tik per medicininę apžiūrą vairuotojo pažymėjimui pratęsti.
Šeimos gydytojos siuntimą oftalmologo konsultacijai vilnietė gavo dar baigiantis rugpjūčiui, bet vizitas buvo numatytas tik lapkričio 17 dieną.
„Kantriai laukiau, nors regėjimo sutrikimai ėmė kelti vis daugiau problemų. Jau, maniau, galiausiai išsiaiškinsiu savo bėdas ir jas išspręsiu, bet vizito išvakarėse sulaukiau gydytojos padėjėjos skambučio, kad neateičiau, nes medikė susirgo.
Skambinusi moteris pasakė, kad mane gali registruoti kitam vizitui – 2023 metų vasario viduriui.
Kai pradėjau piktintis, man buvo pasiūlyta paieškoti konsultacijų optikos centruose, kuriuose, kiek žinau, ne visuomet dirba gydytojai oftalmologai ir kur šios paslaugos gali būti mokamos. Ar tai normalu?“ – stebėjosi Rūta.
Įspėjo dėl operacijos
Ši situacija vilnietę labiausiai papiktino dėl to, kad prieš kelerius metus ji jau buvo atsidūrusi panašioje padėtyje, ir, kaip paaiškėjo vėliau, jei būtų pasitvirtinusi pirminė diagnozė, problemos bent jau nemokamai būtų buvę neįmanoma išspręsti.
Per atostogas plaukdama laisvuoju stiliumi moteris padarė staigų mostą ir kairiajame petyje pajuto trekštelėjimą. Po šios traumos Rūta nebegalėjo normaliai valdyti kairės rankos: ją staigiau kilstelėjus perverdavo nepakeliamas skausmas, petį mausdavo naktimis, o judesys tapo toks ribotas, kad ranką pavykdavo tik šiek tiek pakelti.
Rentgeno tyrimas nieko neparodė, tad šeimos gydytoja išrašė vaistų nuo uždegimo ir skausmą malšinančių vaistų, bet konsultuotis dėl tolesnio gydymo ir reabilitacijos nukreipė pas reabilitologą. Esą tik šios srities specialistas gali skirti magnetinio rezonanso tyrimą ir reikiamas gydymo procedūras.
Pralaukusi reabilitologo konsultacijos kelis mėnesius vizito išvakarėse Rūta sužinojo, kad medikė susirgo, o kitai konsultacijai įmanoma registruotis tik dar po kelių mėnesių. Kai apie pusmetį veriančius skausmus kentusi ir rankos valdyti beveik negalėjusi moteris galiausiai pateko pas reabilitologą, gavo siuntimą kai kurioms procedūroms ir magnetinio rezonanso tyrimui.
Kartu vilnietė sužinojo ir tai, kad net jei šis tyrimas parodys problemą, kuriai išspręsti bus reikalinga operacija, jai siuntimo negausianti, mat jis skiriamas tik iškart po traumos.
„Jūsų atveju praėjo per daug laiko“, – buvo paaiškinta moteriai, o jos argumentų, kad ne savo valia ji tiek laukė vizito pas specialistą ir tyrimų, niekas nesiklausė. Operacijos tąsyk Rūtai neprireikė, mat išgydyti peties ankštumo sindromą padėjo kineziterapijos pratimai.
„Tačiau tada supratau, kad ilgos eilės pas gydytojus specialistus gali turėti ir tokių pasekmių, kurių dėl šio laukimo vėliau jau nepavyks paprastai išspręsti. Tad ir dabar nesu tikra, kad dėl laukimo mano regėjimas nesilpsta vis labiau, nes jokio gydymo kol kas negaunu.
Tiesa, kai pakėliau triukšmą, kad ir taip ilgai laukiu vizito pas oftalmologą, buvau įrašyta į kažkokį kitą sąrašą, kuriame vieta konsultacijai atsirado po dviejų savaičių, o ne kitais metais. Kaip juokiasi mano draugas: kas garsiau šaukia, tam ir pirmenybė“, – pasakojo vilnietė.
Varstė kabinetų duris
Bent jau sostinės Centro poliklinikoje patekti pas gydytojus specialistus išties sudėtinga, o termino, kurį nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, ten nesilaikoma itin dažnai.
Įstatyme teigiama, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, reglamentuotos Sveikatos sistemos įstatymo (LNSS), įstaiga privalo apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą per tam tikrą laiką.
Pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Antrinės ir tretinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Brangiojo tyrimo ir (ar) procedūros paslaugą planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
Tačiau Centro poliklinikos pacientai teigia eilėse laukiantys gerokai ilgiau.
Kita vilnietė Ernesta pasakojo planinės pagalbos dėl odos ir poodinių audinių folikulinės cistos laukusi apie 3 mėnesius: „Čia – neskaičiuojant to laiko, kurį sugaišau varstydama medikų duris, mat dėl šios problemos buvau siuntinėjama iš vieno kabineto į kitą.“
Nedidelį darinį ant nugaros 40 metų moteris pastebėjo dar 2021 m. vasarą. Pirmiausia ji kreipėsi į gydytoją dermatovenerologą, pas kurį siuntimo nereikia, bet irgi tenka laukti eilėje kelis mėnesius. Šis nustatė, kad cistą reikia operuoti, ir išsiuntė konsultuotis su chirurgu.
Chirurgė apžiūrėjusi konstatavo tą patį – būtina operuoti – ir išrašė siuntimą pas operuojantį chirurgą. O šis, darsyk apžiūrėjęs, paskyrė operacijos datą. Visi vizitai iki operacijos pas specialistus trukdavo ne ilgiau kaip 5 minutes.
„Net nesupratau, kam jų tiek daug reikėjo, – stebėjosi Ernesta. – Taip ir sudaromos eilės, nes bent dviejų iš šių vizitų tikrai galėjau išvengti.
Kai galiausiai maždaug po pusmečio atėjo operacijos diena, chirurgė, apžiūrėjusi cistą, pareiškė, kad, jei dar būčiau delsusi, galėjau neišvengti komplikacijų, mat cista galėjo sprogti ir sukelti infekciją. Bet po kabinetus aš vaikščiojau ne savo noru, kaip ir ne savo noru tiek laukiau eilėse.“
Buvo įrašyta į sąrašą
32 metų Raminta „Lietuvos rytui“ teigė, kad laukti ilgose eilėse pas reikiamus specialistus priverstas ir jos vaikas.
Kai dar birželį 7 metų mergaitės gydytojai kilo įtarimų, kad vaikas gali turėti problemų dėl regėjimo, išrašė jai siuntimą pas oftalmologą. Bet pas akių ligų specialistę mergaitė pateko tik po keturių mėnesių.
Dar keistesnė situacija susiklostė dėl mergaitės patekimo pas ortodontą – dantų ir žandikaulių anomalijų specialistą.
„Kai prieš dukteriai einant į pirmą klasę dėl sveikatos pažymos mokyklai lankėmės pas gydytoją odontologę, ji atkreipė dėmesį, kad dukters sąkandis nėra taisyklingas, ir patarė nedelsiant kreiptis į ortodontą, mat kuo vaikas mažesnis, tuo paprasčiau šią problemą spręsti.
Siuntimą pas ortodontą gavome baigiantis birželiui, tačiau šios srities specialistas mūsų dar nekonsultavo. Centro poliklinikoje buvome įrašyti į kažkokią eilę ir laukiame. Į eilę mus įrašiusi moteris aiškino, kad vizito galime laukti net ir metus“, – pasakojo Raminta.
Atvejį siekia išsiaiškinti
Centro poliklinikos vadovai atsakyme „Lietuvos rytui“ teigė, kad atvejų, kai vizitas pas gydytoją atšaukiamas apsilankymo išvakarėse, neturėtų pasitaikyti – pacientui turėjo būti pasiūlytas kaip įmanoma ankstesnis laikas kitam apsilankymui.
Kalbėdama apie ortodonto konsultaciją Centro poliklinika atkreipė dėmesį, kad siuntimą pas šios srities specialistą turintys pacientai gali registruotis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ): „Jei pacientas vis dėlto pasirenka gydytoją ortodontą mūsų įstaigoje, jis informuojamas, kad šis sveikatos priežiūros specialistas įstaigoje dirba minimaliu 0,25 etato darbo krūviu, tad konsultacijos tenka laukti. Jeigu pacientas sutinka, jis užregistruojamas paslaugai gauti.“
Priminta, kad į bet kurią ASPĮ pacientai gali registruotis ir turėdami siuntimą pas oftalmologą, o jis galioja 60 dienų.
„Tais atvejais, kai pacientas pageidauja patekti pas konkretų sveikatos priežiūros specialistą, kuris yra itin paklausus, pacientas įspėjamas, kad konsultacijos pas šį specialistą gali tekti laukti ilgiau nei 30 dienų“, – aiškino poliklinikos administracija.
Tačiau, anot Ramintos, kai jos vaikui buvo išrašytas siuntimas pas oftalmologą, moteris kreipėsi į poliklinikos registratūrą ir jai buvo pasiūlytas artimiausias laikas pas šį specialistą po keturių mėnesių, net neklausiant, ar yra pageidavimas patekti pas konkretų mediką.
„Žinau ir apie galimybę, gavus siuntimą pas gydytoją specialistą, ieškoti pačiai, kurioje įstaigoje tos srities specialistas galėtų greičiausiai priimti. Bet tai – ne visada išeitis, nes pasitaikė atvejų, kad specialistai anksčiau galėjo priimti tik, pavyzdžiui, Kaune.
Tačiau aš juk dirbu Vilniuje. Vien kelių valandų vizitui pas gydytoją turiu atsiprašyti iš darbo, vaiką dar ir iš mokyklos paimti. Apie šias sveikatos apsaugos sistemos bėdas kalbama metų metus, bet jos vis tiek nesprendžiamos“, – stebėjosi Raminta.
Nepatenkintas pacientas gali pateikti skundą
Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Tomo Bagdono komentaras:
„Valstybinė ligonių kasa stebi, kaip suteikiamos paslaugos pacientams nubrėžtais įstatymo terminais. Tiesioginių sankcijų įstatyme gydymo įstaigoms nėra numatyta, tad kontrolė vykdoma dviem būdais – per teritorines ligonių kasas, kai aiškinamasi, dėl ko susidaro eilės konkrečioje gydymo įstaigoje, ir per Akreditacijos tarnybą, kai pacientai dėl paslaugos kokybės ir terminų gali kreiptis į šią tarnybą. Pati tarnyba taip pat reguliariai tikrina gydymo įstaigas.
Šių metų spalio mėnesio duomenys rodo, kad pas šeimos gydytoją kiek daugiau nei 80 proc. pacientų pateko per nustatytą terminą (iki 7 dienų). Pas antrinės priežiūros specialistus per nustatytą terminą – 30 dienų – pateko 83 proc. pacientų. Bendra situacija šiose grandyse nesikeičia jau kelerius metus.
Vis dėlto atskirų specialistų pasiekiamumas labai įvairus. Pavyzdžiui, akušerio-ginekologo 94 proc. konsultacijų suteikiamos laiku, vaikų ligų gydytojo – 99 proc., psichoterapeuto – 94 proc. Kitoje pusėje yra tokie specialistai kaip gastroenterologai, kardiologai, veido ir žandikaulių chirurgai – pas juos laiku patenka du pacientai iš trijų.
Dažniausiai ilgiau nei 30 dienų tenka laukti kraujagyslių chirurgo, neurologo, reumatologo, gastroenterologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, vaikų kardiologo, vaikų odontologo, kardiologo, endodontologo, veido ir žandikaulių chirurgo, ortodonto odontologo, hematologo.
Sprendžiant problemą lapkričio pirmoje pusėje Valstybinė ligonių kasa nusprendė finansuoti viršsutartines paslaugas, taip lengvinant patekimą pas medikus.
Kalbant apie eiles, išskiriamos kelios problemos. Pirmiausia – konkrečių specialistų trūkumas. Antra – netolygus geografinis pasiskirstymas tarp specialistų, nes jauni specialistai nenori vykti į regionus, o universitetinėse ligoninėse Kaune ir Vilniuje susidaro specialistų sankaupos. Šiuo metu rengiama specialistų pritraukimo strategija, kuri turėtų padėti subalansuoti sistemą.
Be to, specialistų poreikis kinta priklausomai nuo laikotarpio. Pavyzdžiui, dėl vaikų sveikatos patikros antplūdis gydymo įstaigose būna rugpjūtį ir rugsėjį.
Pacientai turi teisę rinktis konsultacijas ir gydymą pas konkretų gydytoją, tad pas kai kuriuos specialistus susidaro ilgos eilės, nors pas kitus tos pačios specialybės medikus patekti galima palyginti greitai.
Problemų kelia ir neatvykimas pas medikus – taip gaišinamas ir medikų laikas, ir kitiems pacientams nesuteikiama galimybė gauti paslaugą laiku. Tiesa, dėl šios problemos rezervacijų mokesčių arba baudų kol kas neplanuojama taikyti.
Dar viena bėda – gydymo įstaigos į elektroninę registracijos sistemą pateikia nepakankamai vizito laikų.
Žemas elektroninis raštingumas bei mobilumas taip pat skatina eiles, nes didesnė dalis gydymo įstaigų lankytojų yra vyresnio amžiaus, todėl jiems sunku registruotis per e.sveikatos sistemą ar nuvykti į kitą miestą, kur būna laisvas specialistas, todėl jie laukia eilėse.
Biurokratinis krūvis medikams taip pat yra bėda, nes gydytojams tenka pildyti daug dokumentų. Duomenų detalumas yra paciento interesas, nes tai lemia ilgalaikę gydymo kokybę, tačiau mūsų tikslas yra mažinti perteklinius biurokratinius reikalavimus.
Daug lemia ir darbo organizavimo gydymo įstaigose tvarka: vienur pacientai apžiūrimi gerokai greičiau nei kitur, sklandžiau užtikrinamas visas paciento kelias.
Prie eilių susidarymo prisideda ir vangus krūvio perskirstymas. Dalį gydytojo krūvio gali ir turi perimti kiti specialistai, kuriems nereikia tokio ilgo profesinio pasirengimo: atvejo vadybininkai, slaugytojai, slaugytojo padėjėjai, socialiniai darbuotojai.
Be to, reikėtų kreipti daugiau dėmesio į pacientų judėjimą tarp ligoninių. Universitetinėse ligoninėse atliekama daug santykinai paprastesnių operacijų, kurias būtų galima perkelti į dienos chirurgijos centrus regionuose, taip trumpinant eiles antrinėje grandyje.“
