Sąmoningumas būtinas
Aktyvus Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų skiepijimas pradėtas praėjusią savaitę. Iš pirmosios parsivežtos partijos sustiprinančiosios vakcinos dozių, suskiepyta daugiau nei 50 procentų. Tačiau skiepijimo organizatoriai Infekcijų kontrolės skyriaus darbuotojai skatina ir tikisi didesnio besiskiepijančiųjų aktyvumo.
„Atidėlioti skiepo nebėra prasmės, nes spaudžia metų laikas ir delsiant nebespės aktyvuotis imunitetas“, – sako infekcijų kontrolės gydytoja Nijolė Urbanovičienė.
Savo pavyzdžiu skiepytis ligoninės darbuotojus, jų šeimos narius ir pacientus kviečia ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas.
Vadovas pastebėjo, kad dauguma ligoninės darbuotojų renkasi skiepytis, nes yra sąmoningi ir atsakingi žmonės ne tik už save, bet ir už savo pacientus, kolegas ir, žinoma, šeimos narius. Direktorius pabrėžia matąs didžiausią skiepų privalumą siekiant saugiau bendrauti ypač su vyresniaisiais žmonėmis, nesibaiminant platinti COVID-19 ligą.
„Skiepų pasirinkimas priklauso nuo gyvenimo būdo. Turiu hobį gamtoje leisti laiką, tai skiepijausi ir nuo erkinio encefalito. Skiepai – kiekvieno bendraujančio, aktyvaus, dirbančio kolektyve, visuomeniško ir atsakingo žmogaus pasirinkimas, tuo pačiu ir supratimas bei sąmoningumas, kuo mažiau bėdų užkraunant dėl savo pašlijusios sveikatos artimiesiems“, – sako vadovas ir ragina ligoninės, Šiaulių ir Lietuvos žmones nedelsti ir skiepytis nuo COVID-19 infekcijos.
Šiuo metu ligoninės pacientai skiepijami adaptuota „Comirnaty“ Original/Omicron BA.4–5 vakcina.
Anot N. Urbanovičienės, revakcinacija adaptuotomis vakcinomis sukuria platesnio spektro imuninį atsaką, nei būtų skiepijant vien tik pradine vakcina. Specialiai Omikron atmainai adaptuotų vakcinų nuo COVID-19 ligos sudėtyje yra tiek vakcinos dalis, kuri apsaugo nuo pradinio viruso varianto, tiek dalis, apsauganti nuo atitinkamo Omikron atmainos potipio.
Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje turimos vakcinos adaptuotos BA.4 ir BA.5 potipiams, tai reiškia, kad naujosios vakcinos yra dvivalentės – jų sudėtyje yra RNR molekulės, koduojančios pradinio koronaviruso varianto ir atitinkamo omikron potipio BA.4 ir BA.5 S baltymą. Adaptuotos vakcinos sukurtos pagal tą pačią RNR technologiją, kaip ir originaliosios vakcinos. Visi kiti adaptuotų vakcinų komponentai yra tokie pat, kaip pradinėje vakcinoje.
Ligoninėje adaptuota vakcina raginami skiepytis ne tik ligoninės darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai ir skatinama sveikos šeimos idėja. Skiepijami ligoninėje onkologinėmis ligomis sergantieji pacientai bei skiepytis pageidaujantys ligoniai, gydomi visuose kituose ligoninės skyriuose.
Kito ir liga, ir pacientai
Nuo pat pandemijos pradžios COVID-19 sergančiųjų palatose dirba Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus medikai: vedėjas Aidas Kaušas, gydytojos infektologės Judita Minickaitė– Katinienė ir Zinaida Kovaliova.
Visi jau pasiskiepijo sustiprinančiąją vakcina. Gydytojai Z. Kovaliovai, kaip ir kolegoms, po skiepo jokių šalutinių reakcijų nebuvo, tačiau visus gydytoja ragina nesibaiminti skiepų šalutinio poveikio, nes labiau baimintis reikia klastingos COVID-19 ligos.
„Dirbdami su sergančiaisiais COVID-19, akivaizdžiai matėme, kaip pasikeitė ir liga, ir mūsų pacientai, kai buvo sukurta vakcina nuo COVID-19“, – sako medikė ir prisiminė situaciją, buvusią prieš skiepus, kai ligoninėje nestigo ir jaunų 30–40 metų pacientų, kurie sirgo labai sunkiai. Tada liga plito labai greitai, ligoniams buvo diagnozuojami plaučių pažeidimai, registruojami dažni mirčių atvejai. Vyresnieji pacientai taip pat sirgo labai sunkiai.
Po skiepų situacija ligoninėje labai pasikeitė: jaunesnių pacientų skyriuje beveik neliko. „Dabar yra tik vyresnio amžiaus pacientai, kuriems plaučių pažeidimas nebėra toks didelis. Po vakcinacijos nebereikėjo išplėstinės reanimacijos, nes sunkiai sergančiųjų sumažėjo. Mirtys neišnyko, bet reikia suprasti, kad infekcinės ligos labai pablogina lėtines ligas.
Kuo daugiau lėtinių ligų yra žmogui, tuo didesnė tikimybė, kad jos, susirgus COVID-19, paūmės ir žmogus neišvengs komplikacijų“, – primena gydytoja Zinaida klastingos infekcijos sukeliamas komplikacijas: pati liga sukelia plaučių pakitimus, kai žmogus negali lengvai kvėpuoti, sunkėja ir širdies darbas, ūmėja cukrinis diabetas, sutrinka inkstų funkcija. Mokslininkų įrodyta, kad infekcija susijusi ir su inkstų funkcijos nepakankamumu.
Pasak gydytojos Z. Kovaliovos, šiuo metu sergantieji COVID-19 yra kitokie pacientai, nes ir pati liga kito. Visi šiuo metu atvykstantys į ligoninę pradinę imuninę reakciją jau turėjo: arba sirgo, arba yra pasiskiepiję. Vėl susirgusieji COVID-19 – dažniausiai vyresnio amžiaus (70–80 metų) pacientai, sergantys gretutinėmis ligomis: onkologinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu.
Pasak medikės, tokiems sveikti yra daug sunkiau. „Dauguma ligoninėje gydomų pacientų pradiniais skiepais skiepijosi, bet sustiprinančiąją trečia doze pasiskiepijusių pasitaiko retai. Tai yra akivaizdus įrodymas, kad, susirgus po trečio skiepo, pakanka ambulatorinio gydymo. Taip stacionare pacientų labai sumažėjo, daugiausia visi perserga namie, daug lengviau. Bet medikei kyla klausimas, kiek tai tęsis, nes po paskutinės trečiosios dozės praėjo vos metai, kitiems – gal ilgiau.
„Kas bus kai praeis ketveri metrai. Reikia labai objektyviai įvertinti savo būklę ir visiems, ypač rizikos grupės pacientams, būtina skiepytis“, – klausia ir pataria infekcinių ligų skyriaus gydytoja Z. Kovaliova.
Ar tikrai reikia skiepytis?
Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus gydytoja Nijolė Urbanovičienė priminė skiepijimo eigą. Pirmoji vakcina buvo didelis įvykis ir skiepijami buvo ne visi norintys. „Skiepijimo eiga buvo suskirstyta pagal patiriamą rizikos laipsnį, pagal personalo svarbumą. Pirmosiomis dozėmis visi labai noriai skiepijosi. Po trijų dozių ligoninėje nesiskiepijusių liko gal tik 1–2 proc.“, – pasakojo infekcijų kontrolės gydytoja N. Urbanovičienė.
Tačiau dabar pasikeitė sergamumo situacija, ligos eiga. Skiepijimo organizatoriai sulaukia klausimų „ar tikrai reikia skiepytis?“
Pasak gydytojos, abejonių sukelia laisvėjimas visuomenėje: nebėra griežtų savisaugos reikalavimų, kaukių, atstumų. Be to susirgusieji perserga lengviau, sumažėjo mirtingumas.
Ši situacija kelia klausimą; „Ar dar aktuali ši liga COVID-19?“, – klausia gydytoja ir atsako: „Taip, ji tebėra aktuali, skiepytis reikia“. Ir reikia dėl to, kad prasidėjo šaltasis metų sezonas, užsidaromi langai patalpose, blogėja vėdinimas, žmonės mažiau būna lauke, ilgiau – patalpose.
Ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose, kur kontaktas didelis, virusas plinta dar greičiau. Vaikai parneša užkratą į namus, patys serga lengvai, bet perduoda virusą tėveliams, seneliams. Tai aktualu ir suaugusiųjų darbo vietose, masiniuose renginiuose, prekyvietėse, visuomeniniame transporte.
„Šis sezonas labai nepalankus ne tik COVID-19 infekcijos plitimui, bet ir visoms ūmioms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms. Todėl kviečiu skiepytis ir nuo COVID-19, ir nuo gripo, ir pneumokokine vakcina“, – visus ragina specialistė, nes kiekviena uždelsta diena mažina maksimalią skiepo naudą.
Tiesa, adaptuotos vakcinos skiriamos tik skiepijimui sustiprinančiąja doze, paskiepytiems pagal pilną vakcinacijos schemą arba skiepytiems ir persirgusiems. Pagal pirminę schemą pasiskiepyti galima ir originaliosiomis vakcinomis (Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – „Comirnaty“ vakcina). Vakcinacija veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos, hospitalizacijos ir mirties.
