Prieš kelias dienas vienoje socialinių tinklų grupėje vyriškis pasidalijo skelbimu ir grybautojams siūlė įsigyti raudonųjų musmirių (Amanita Muscaria) džiovintų kepuraičių.
Žmonės ėmė stebėtis: kur tai matyta? Tačiau apsukrus verslininkas ėmė tikinti, kad tai lietuvių neišmanymas. Neva gydomosios šios rūšies musmirės savybės užsienyje gerai žinomos.
Pasižvalgius po skelbimų portalus galima rasti ir daugiau pardavėjų. „Atsakingai rinktos ir labai kokybiškai – iki 40 laipsnių išdžiovintos musmirės. Grybų kepurėlės traškios, apačios gražios, nepajuodusios. Po džiovinimo 2 mėnesius išlaikytos tamsoje, vakuumuotose pakuotėse“, – taip savo produkciją aprašo vienas prekeivis.
Už 50 gramų smulkesnių rinktinių kepurėlių – 45 eurai, o 100 gramų musmirių miltelių – 50 eurų.
Derėtų drausti prekybą?
Kam šie grybai reikalingi skelbimai nutyli. Gerai prekei reklamos nereikia? O gal nepatogu atvirai pasakyti?
Gamtininkas Almantas Kulbis naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad vienų spardomas musmires kiti renka – miške gausiai augančio grybo visiems pakanka.
„Musmirių rinkimas, džiovinimas ir pardavinėjimas nėra geras reikšinys. Akivaizdu, kad ne vaistams jas žmones naudoja, o svaiginimuisi, netradicinėms patirtims.
Yra Europos šalių, kuriose draudžiama prekiauti musmirėmis, bet Lietuvoje tokių ribojimų nėra. Būtų sunku sukontroliuoti musmirių vartojimą, nes tai lengvai pasiekiamas produktas. Užtenka nueiti į mišką“, – pastebėjo gamtininkas.
Jis pridūrė, kad paprastoji musmirė, skirtingai nei, pavyzdžiui, žalsvoji – nėra mirtinai pavojinga, bet sveikatai kenkia.
„Bet siekis apsisvaiginti turi lydinčiųjų reiškinių. Galbūt reikėtų imtis veiksmų, kad ir Lietuvoje būtų uždrausta prekiauti musmirėmis“, – svarstė A.Kulbis.
Sukelia haliucinacijas ir stumia į pavojų
Medikai pabrėžia, kad nuodingo grybo vartojimas bet kokiu pavidalu kelią pavojų sveikatai. „Žmogus mato haliucinacijas, nesiorientuoja aplinkoje, girdi balsus, vaizdinius, kurių nėra, įsivaizduoja esąs kažkas kitas. Tai labai nesaugu“, – lrytas.lt sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė
Ji pridūrė, kad kalbos apie gydomąsias musmirės galias – iš piršto laužtos. Džiovintame grybe randamas muscinolis nėra įtrauktas į vartoti draudžiamų medžiagų sąrašą tik dėl savo augalinės kilmės.
„Negalima uždrausti musmirėms augti visuose Lietuvos miškuose“, – pastebėjo G.Laubner-Sakalauskienė.
Tiesa, pasak gydytojos, musmirėmis apsinuodijusių pacientų pasitaiko ypač retai. Bent jau į medikus jie nesikreipia. „Buvo ir užklausa iš Seimo nario. Peržiūrėjau įrašus – per porą metų nebuvo tokio atvejo, kad pacientui reikėtų hospitalizacijos“, – paaiškino toksikologė.
Grybams augti neuždrausi
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) nurodo neturintis duomenų apie raudonųjų musmirių vartojimo svaiginimosi tikslais paplitimą Lietuvoje.
„Bendrai haliucinogeninių grybų vartojimas Lietuvoje nėra itin paplitęs. 2021 m. atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime vartojus haliucinogeninius grybus nurodė 1 proc. apklaustųjų, per paskutinius 12 mėn. – 0,4 proc., o per paskutines 30 d. – 0,2 proc.“, – statistikos pateikė NTAKD laikinoji direktorė Gražina Belian.
Ji paaiškino, kad raudonosiose musmirėse (lot. Amanita muscaria) aptinkamos medžiagos – iboteninė rūgštis, muskimolis, muskazonas, muskarinas, nėra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, sudarytus sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
G.Belian teigimu, veiksmingus kontrolės mechanizmus pritaikyti būtų sudėtinga: „neįmanoma užtikrinti, kad musmirės neaugtų Lietuvos miškuose“.
Pasak NTAKD vadovės, pastaraisiais metais mirčių dėl apsinuodijimo psichodeliniais grybais registruota nebuvo.
