Pneumokokinė infekcija nėra tik šaltojo sezono liga, ir pavojinga ji daugeliui, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kone vienintelė apsaugos priemonė – skiepai, antroji, ne mažiau svarbi, žinios: kaip ligą atpažinti ir kada laiku kreiptis į gydytojus.
Pavojus arčiau nei atrodo
Pneumokoko bakterija, aptinkama viršutiniuose kvėpavimo takuose, visuomenėje itin paplitusi. Šaltuoju metų laiku vaikų kolektyvuose ji aptinkama kone kas antro vaiko, taip pat suaugusiųjų, net ir visiškai sveikų, nosiaryklėje.
Bakterija plinta lengvai – žmogui kosint, čiaudint ar kalbantis. „Esant nepalankioms sąlygoms Streptococcus pneumoniae bakterija gali sukelti vidurinės ausies uždegimą, sinusitą, patekusi į kraują, ir kartu su juo išplitusi po organizmą – itin grėsmingas ligas: plaučių uždegimą, sepsį arba meningitą.
„Kartais gali išsivystyti žaibinis sepsis, pūlingas meningitas ar bakterinės kilmės kraujo infekcija“, – paaiškino gydytojas-pediatras, habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Medikas pripažįsta: pneumokokinę infekciją atpažinti sunku, ji neturi specifinių simptomų, tačiau gydytojų kabinete apsilankyti būtina, jei ima varginti neįprastai didelis prakaitavimas, šaltkrėtis, nuovargis, pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas, kosulys su skrepliais.
Infekcijos sukėlėjas įprastai nustatomas atlikus skreplių, kraujo ar kitus, gydytojo paskirtus, bakteriologinius tyrimus.
Kas lemia, jog vieni žmonės, kurių nosiaryklėje „apsigyveno“ pneumokokas, nepajunta jokių simptomų, o kiti sunkiai serga? Kaip komentavo V. Usonis, egzistuoja maždaug šimtas skirtingų pneumokoko bakterijos serotipų, kurie žmogaus organizmą veikia skirtingai. Vieni mažiau pavojingi, kiti – itin grėsmingi, taigi, pavojus užsikrėsti ir sunkiai susirgti – realus, ypač vaikams iki penkerių metų, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Antibiotikai padeda, bet yra vienas „bet“
Pneumokokams gydyti skiriami antibiotikai, tačiau registruojama vis daugiau atsparumo jiems atvejų.
„Dalis antibiotikų naudojami medicinos tikslais – tokių apie 10 proc. Didžioji jų dalis naudojami žemės ūkyje – pašarams, augalų apsaugai. Žmogaus sukurti antibiotikai smarkiai keičia gamtoje esančių mikroorganizmų atsparumą antibiotikams. Pneumokokai taip pat tampa vis atsparesni antibiotikams.
Mes neturime tikslaus atsakymo, kodėl vieni žmonės nešioja nosiaryklėje šią bakteriją ir nesuserga, o kiti, ypač patyrę stresą, nusilpę, suserga sunkiai. Vienas paaiškinimų, kad labai svarbūs ir kiti mikroorganizmai. Pavyzdžiui, gripo virusas pakeičia mikroorganizmų, gyvenančių nosiaryklėje, balansą, nosiaryklės gynybinį pajėgumą ir atveria vartus bakterijoms. Kiek mažiau žinoma apie kitus virusus, bet, be abejo, ir jie turi reikšmės“, – apibendrino pašnekovas.
Antibiotikai – ne panacėja nuo visų ligų, ypač vartojami nesilaikant gydytojų rekomendacijų. Kur kas geriau išvengti ligos ir jos pasekmių – laiku pasiskiepyti. Konjuguotos pneumokoko vakcinos apsaugo nuo pneumokoko bakterijų gleivinėse (kvėpavimo takuose, plaučiuose). Tai svarbu, mat pneumokokinę infekciją sukeliančios bakterijos Streptococcus pneumoninae ligą sukelia patekusios į apatinius kvėpavimo takus.
