A.Dulkys ketvirtadienį visai netikėtai pranešė, kad ligoninės ir poliklinikos nuo lapkričio vidurio pajus papildomą spaudimą – vieša švieslentė skelbs, kiek ir kokia gydymo įstaiga pacientams yra pateikusi vizito laikų elektroninėje e.sveikatos sistemoje.
Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejojo, ar iš A.Dulkio siūlymo bus naudos.
„Švieslentė specialistų skaičiaus nepadidins. Labai abejoju, kad įstaigos bus motyvuotos jungtis. Pacientams, ko gero, ta švieslentė jokio skirtumo nepadarys. Tai labiau spaudimo elementas gydymo įstaigoms jungtis prie sistemos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino A.Veryga.
Dalis įstaigų laisvų laikų visai neskelbia
Ministerija nurodo siekianti, kad pas šeimos gydytoją patekti būtų galima per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – 30 dienų.
„Didžiąja dalimi tie tikslai yra pasiekiami. Natūralu, kad ne 100 proc. specialistų yra pasiekiami per tą laiką“, – sakė radijo laidoje taip pat dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Kartu jis priminė, kad vieni gydytojai yra populiaresni tarp pacientų, gyventojai renkasi laukti norimo specialisto ilgiau, o tai sustiprina eilių įspūdį.
Pasak viceministro, po pokalbių su savivaldos atstovais, padaugėjo vizitų laikus viešai skelbiančių įstaigų. Sunkiausia patekti pas kardiologus ir endokrinologus.
„Sieksime parodyti rezultatus, kiek laikų atveria kurios įstaigos atveria, pateikia į sistemą. Matome, kad dabar yra įstaigų, kurios 70 proc. ir daugiau laikų teikia į sistemą, tačiau yra ir tokių, kurios visai nesinaudoja tomis paslaugomis“, – tikino A.Pečkauskas.
Pasak jo, norimai švieslentei reikalingi techniniai niuansai išsprendžiami, tam pasiruošęs ir Registrų centras.
Kaltas skūpumas?
A.Veryga teigė, kad pacientams laukti tenka ilgai, visų pirma, dėl gydytojų specialistų trūkumo. Anot jo, poliklinikos ir ligoninės vizito laikų nerodo, nes nepavyksta integruotis į bendrą sistemą, todėl prisijungus administracinis darbas padvigubėja.
„Jos (įstaigos, red. pastaba) skundžiasi, kad registratorėms tenka dvejose vietose viską pildyti. Tai yra nepatogu. Dėl to dalis įstaigų ir nesijungia“, – aiškino Seimo narys.
A.Verygos įsitikinimu, IPR IS neveikia, nes ja nėra tinkamai rūpinamasi.
„Konkretus pavyzdys – per COVID-19 reikėjo registruotis vakcinacijai. Ten viskas buvo labai paprasta, nebuvo jokių problemų.
Todėl, kad padarė žmonės, kuriems tai rūpėjo, įmonė, kuri turėjo patirtį, o ne Regitrų centras. Jis būtų užmarinavęs ir dar dabar niekas neveiktų. Registrų centras neturi nei nuolatinių specialistų, o sistema jiems nelabai rūpi, yra kaip šuniui penkta koja“, – sakė A.Veryga.
„Iš to skūpumo nieko neturime. Kaip sakoma, teoriškai – arklys, o praktiškai nesikelia“, – pridūrė buvęs ministras.
Renkasi privačias klinikas
Tačiau jis pritarė, kad tinkamai veikianti bendra išankstinės registracijos sistema, kurioje būtų matomi visų įstaigų laisvi vizitų laikai, leistų žmogui rinktis.
„Pacientas matydamas, kad yra specialistas nebūtinai toje įstaigoje, kurioje lankytis jis įpratęs, gali net į kitą miestą pas gydytoją nuvažiuoti. Kartais taip ir būna. Tikslas toks ir buvo, kad visi sudeklaruotų“, – teigė A.Veryga.
Jis taip pat paaiškino, kodėl privačiose klinikose eilės trumpesnės.
„Jos nuvilioja gydytoją specialistą, imdamos priemokas arba paslaugas padarydamos apskritai mokamas. Todėl gali sumokėti ženkliai didesnį atlygį, nei viešosios įstaigos.
Tokiu būdu gydytojas numigruoja į privatų sektorių ir žmonės skundžiasi: „Nuėjau į privačią įstaigą , susimokėjau, bet ten paslaugą gavau greitai“. Čia yra sisteminė bėda, nes mes leidžiame imti priemokas už ligonių kasos kompensuojamas paslaugas. Todėl visa sistema išsibalansuoja“, – sakė A.Veryga.
Rajono mediku nepasitiki
Eilės pas gydytojus ilgos būtent dėl to, kad pacientams palikta visiška laisvė rinktis, kurioje gydymo įstaigoje jie nori apsilankyti, mano Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.
„Visi nori konsultacijos tam tikroje įstaigoje: Vilniaus Santaros, Kauno klinikose. Žmogus galvoja, kad ten bus gerai ištirtas, vieni profesionalai dirba, o kitur specialistai yra mažiau kvalifikuoti“, – aiškino V.Grigas.
Jo įsitikinimu, prastą nuomonę apie regionų ligoninės formuoja ir ministerijos veiksmai, vykdomos reformos.
„Bandoma įvykdyti optimizacijas, uždaryti tam tikras įstaigas ir sudaryti opiniją, kad ten dirba nekvalifikuoti specialistai, „žudomi“ žmonės. Suformuojama nuomonė, kad ten geriau nevažiuokite, nes būsite nugydyti.
Bet juk tas pats specialistas, nuvažiavęs 60 km nuo Vilniaus iki Molėtų, nepalieka savo profesionalumo namie“, – ironizavo V.Grigas.
Pasak jo, pacientai per dažnai savo iniciatyva konsultacijasi su gydytojais specialistais, o šeimos gydytojams kartais trūksta kvalifikacijos atlikti visas savo pareigas.
„Būkime biedni, bet teisingi: tų šeimos gydytojų, kurie kažkada persikvalifikavo iš terapeutų, kompetencija ne visada yra blizganti. Jie problemų, kurias galėtų išspręsti šeimos gydytojas, nesutvarko“, – pastebėjo V.Grigas.
Žada daugiau skaidrumo
A.Dulkys ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu po klausimų apie ilgas pacientų laukimo eiles aiškino, kad gydymo įstaigos elgiasi ne visai skaidriai.
„Kai tik pradėjome domėtis, kodėl su tais laikais taip yra, įkeltų į sistemą laikų padaugėjo apie 15 procentų.
Tačiau, matyt, neišvengsime priemonės, kurią, manau, pradėsime nuo lapkričio vidurio – darysime viešą švieslentę, kiek ir kokia gydymo įstaiga yra skaidriai ir atvirai pateikusi pacientams laikų į sistemą. Šiuo metu (pateikiama – aut.past.) tik apie 13 procentų laikų.
Tada nereikia stebėtis, kad gydymo įstaigoje nėra tvarkos, pacientai eina į kabinetą kažkokia vidine tvarka. Ne paslaptis yra ir skambučių sistema, kai pacientai priimami pagal tai, koks jo telefono numeris, pažįstamų sistema.
Tame drumstame vandenyje daug kam daug kas yra patogu“, – kalbėjo A.Dulkys.
Pritaikę švieslentės priemonę, anot A.Dulkio, ministerijos specialistai toliau gilinsis į medikų darbo grafikus.
„Kviečiu gydymo įstaigų vadovus to neužmiršti. Ir mes jų per retai paklausiame, kaip jie organizuoja darbą savo gydymo įstaigoje“, – kalbėjo ministras.
