„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ profesoriaus buvo paklausta, ar koronavirusas šį sezoną sukels rimtų iššūkių sveikatos apsaugos sektoriui. Jis patikino, kad būti visiškai ramiems būtų neapdairu.
„Sunku prognozuoti. Iki absoliučios ramybės dar toli, nors dauguma iš mūsų ir norėtų pamiršti apie koronavirusą. Situacija tokia, kad pasaulyje koronavirusas šiandien dar labai plačiai plinta.
Antra, labai didelis nuošimtis, pasauliniu mastu apie 80 proc., žmonių jau yra susidūrę su liga, arba buvo paskiepyti. Natūralu, jog tie žmonės serga lengviau. Kita vertus, virusas patiria imuninį spaudimą ir stengiasi įvariais būdais apeiti neutralizuojančių antikūnų ir imuninės sistemos apsaugą. Kaip žinome, virusui pavyksta vis sėkmingiau tai padaryti“, – sakė S.Čaplinskas ir pridūrė, kad COVID-19 infekcija išsiskiria savo mutageniškumu.
Pandemiją užbaigtų naujos kartos vakcinos
Pasak televizijos laidos pašnekovo, medikai niekada nežadėjo, kad iRNR tipo vakcinos sugebės visiškai apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu. Jo manymu, COVID-19 infekcijos plitimą galutinai sustbadyti galėtų tik naujos kartos vakcinos, galbūt purškiamos į nosį.
„Iš čia ir išvada, kad šaltuoju metų laiku reikia prisiminti viską, ką buvome išmokę pirmaisiais pandemijos metais. Pirmiausia, reikėtų apsaugoti labiausiai pažeidžiamus žmones“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Profesorius akcentavo, kad sustiprinančiojo skiepo efektyvumas nekelia abejonių, rekomendacija revakcinuotis ir toliau galioja rizikos grupių asmenims. Kartu su S.Čaplinskas pastebėjo, kad populiari išlieka ir prieš vakcinas nukreipta dezinformacija.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu yra gana didelė dalis žmonių, kurie negavę laiku tinkamos ir jiems suprantamos informacijos iš patikimų, autoritetingų šaltinių, metėsi į skiepų neigimo pusę. Matome, kad dabar sustiprinančiosios vakcinacijos apimtys Lietuvoje nėra pakankamos“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad skiepijimosi apimtys atskirose šalyse tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasitikėjimo valstybės institucijomis lygio. Pavyzdžiui, Skandinavijoje vyresnio amžiaus žmonės skiepijosi itin aktyviai.
„Akivaizdžiai matome, kad ten, kur žmonės laikėsi rekomendacijų, dėvėjo kaukes, kada to reikėjo, ten buvo pasiekti geresni rezultatai“, – pažymėjo S.Čaplinskas.
Pirminėje pandemijos fazėje daug kalbėta apie kolektyvinio imuniteto svarbą. Tačiau, profesoriaus teigimu, dabar jau aišku, kad prieš koronavirusą kolektyvino imuniteto esamomis sąlygomis pasiekti nėra įmanoma. Tai esą būtų įgyvendinama tik su naujos kartos vakcinomis. Savo teiginį jis pagrindė istorine patirtimi.
„Jokia pandemija nesibaigė. Išimtis – raupai. Prieš šią ligą sukurti būtent tokie skiepai, kurie leido raupus iš esmės eliminuoti. Tuo metu koronavirusas plinta oru, jį platina simptomų nejaučiantys žmonė, o įgytas imunitetas nėra ilgalaikis ir neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo“, – apie COVID-19 ligos specifiką kalbėjo S.Čaplinskas.
„Kolektyvinio imuniteto idėja, kai apie virusą dar buvo žinoma mažiau, buvo trokštama vizija. Tačiau šiandien žinoma, kad jo pasiekti tikrai nepavyks“, – patikino profesorius.
Pajutus simptomus – namų režimas
Įprasti tapo ir COVID-19 savikontrolės testai, kuriuos gyventojai gali atlikti namuose. Pasak S.Čaplinsko, greitojo antigeno testo tikslumas nekelia abejonių, ypač, jei asmuo jaučia koronaviruso simptomus.
Įtarus bet kokią peršalimo ligą, jis patarė likti namuose, ilsėtis, vartoti daugiau skysčių ir taikyti kitas liaudyje gerai žinomas gydymo priemones. Kai simptomai neišnyksta, pravartu išsitestuoti dėl COVID-19 ligos.
„O jei matome, kad simptomai sunkėja, būtų labai gerai nedelsiant pasikonsultuoti su savo gydytoju, ypatingai tais atvejais, kai suserga vyresnis, gretutinių ligų turintis žmogus“, – patarė S.Čaplinskas.
Padažnės peršalimo ligos?
Pastaraisiais metais dėl taikytų pandeminių suvaržymų ženkliai sumažėjo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Pašnekovas sutiko su nuomone, kad šaltuoju metų laiku būtų naudinga vėl nešioti medicinines veido kaukes.
„Ten, kur kaukės dėvimos teisingai, šita priemonė yra efektyvi ne tik prieš COVID-19, bet ir kitų peršalimo ligų plitimą. Suprantama, juokingai atrodo, jei žmogus nejaučia jokių ligos simptomų ir dėvi kaukę eidamas gatve tam, kad apsisaugotų pats, o vėliau su ta pačia kauke eina į šildomą patalpą. Aišku, kad jos efektyvumas sumažėja.
Kaukę reikia dėvėti tada, kai einama prie kito žmogaus, artimai su juo bendraujama. Nežiūrint to, dėvimo kaukes ar ne, senjorams rekomenduojama šaltuoju metų laikotarpiu vengti uždarų, prastai vėdinamų patalpų, kuriose susirenka daug žmonių“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Šiomis dienomis susirengusiems lankyti giminaičius S.Čaplinskas patarė ne tik šiltai apsirengti, bet ir pagalvoti apie medicininės veido kaukės dėvėjimą, jaučiant peršalimo ligos simptomus apskritai atidėti išvyką.
Kaip papildomą apsisaugojimo priemonę, jis rekomendavo nosies purškalų naudojimą. Tyrimais įrdodyta, kad jota-karagenino turintys nosies purškalai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką, pažymėjo S.Čaplinskas.
