Kodėl atvykimui prireikė beveik 40 minučių?
Nelaimė vienoje alytiškių šeimoje atsitiko spalio 17-osios vakarą. Vyrą namo rūsyje ištiko insultas. Žmona, išgirdusi įtartinus garsus, nuėjo pažiūrėti ir rado jį gulintį ant grindų. Labai išsigandusi moteris tuoj pat paskambino sūnui ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
Bėdos ištiktiems žmonėms net ir kelias minutes trunkantis greitosios laukimas tampa tarsi amžinybe. O ištikus insultui ir laukiant greitosios, tiesiog skaičiuojama kiekviena minutė.
Šįkart alytiškiams atsitiko taip, kad greitosios medikų, jų teigimu, teko laukti 45 minutes. Alytaus rajono savivaldybei pavaldžios Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji slaugos administratorė Rita Pavilonytė patikslino, kad pagal stotyje užfiksuotą laiką greitoji pas nelaimės ištiktą alytiškį atvyko beveik per 40 minučių.
Tačiau penkios minutės vis tiek neužgožia klausimo, ar normalu, kad Alytuje įsikūrusi greitoji pas nelaimės ištiktą miesto gyventoją gali atvykti tik po 40 minučių. Insultą patyrusio vyro artimieji buvo labai nustebinti, kad greitoji atvyko ne iš Alytaus, o iš Lazdijų.
Stoties vyriausioji slaugos administratorė sakė, kad tądien gavus pranešimą apie minėtą iškvietimą, iš tiesų greitoji atvažiavo iš Lazdijų: „Mūsų stotis turi pastotę Lazdijuose. Kadangi pranešimus apie iškvietimus gauname iš Kaune esančios dispečerinės, kuri aptarnauja Pietų Lietuvos regioną, iškvietimai nukreipiami artimiausiai greitosios medicinos pagalbos brigadai, kuri tuo metu yra laisva.
Beje, minimu atveju nukentėjusio asmens sūnus pranešė, kad tėvas nukrito į rūsį, jo įvykio vietoje nebuvo, pagalba teikta pagal turimą algoritmą. Dispečerinė paprašė nelaimės ištikto vyro žmonos telefono ir ėmė su ja kontaktuoti.“
R.Pavilonytės pasiteiravus, ar pranešus, jog vyrą ištiko insultas, greitoji būtų atvykusi greičiau, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji slaugos administratorė tvirtino, kad būtų taikytas kitas pagalbos teikimo algoritmas, tačiau pabrėžė, jog tilpta ir į insulto atveju teikiamos pagalbos nustatytą vienos valandos laiką.
Insulto ištiktas alytiškis, atvežtas į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę, buvo pervežtas į Kauno klinikas, pastarosios jį grąžino į Alytaus ligoninę, čia jis mirė spalio 19-osios vakarą.
Tuo metu visos Alytaus greitosios pagalbos brigados buvo užimtos
Alytuje esanti Greitosios medicinos pagalbos stotis turi penkias medikų brigadas, savo padalinyje Lazdijuose – dvi tokias brigadas. Kaip tvirtino stoties vyriausioji slaugos administratorė, spalio 17-osios vakarą, kuomet iškvietimas gautas pas minėtą alytiškį, visos Alytuje esančios brigados buvo užimtos.
„Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičius formuojamas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Pagal oficialiai skelbiamus duomenis mūsų stočiai tenka vieni didžiausių krūvių Lietuvoje, nes medikų brigados kviečiamos ir į Druskininkų, Varėnos bei Prienų savivaldybes.
Į Prienus rečiau, bet į Druskininkus ir Varėną gana dažnai. Šiose savivaldybėse yra po dvi greitosios medicinos pagalbos brigadas ir tikrai neretai jos būna užimtos. Nors pagal dabartinius Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus mes pagalbą per 15 minučių turime suteikti miesto gyventojams ir per 25 minutes – rajonų gyventojams, tai įvykdyti kartais labai sunku, nes paprasčiausiai trūksta brigadų.
Pagal numatytą greitosios medicinos pagalbos stočių pertvarką ateinančiais metais Lietuvoje turėtų atsirasti viena Greitosios medicinos pagalbos stotis su padaliniais, žadama šalyje papildomai įkurti dešimt naujų brigadų. Mano nuomone, per mažai norint teikti operatyvią pagalbą“, – mintimis dalijosi R.Pavilonytė.
„Vieni susitvarko su keliamais reikalavimai, kiti – ne“
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė apgailestavo dėl minėto skaudaus įvykio Alytuje, pareiškė užuojautą artimiesiems: „Deja, tai nėra vienintelė skaudi netektis, parodanti šalies mastu egzistuojančius greitosios medicinos pagalbos organizavimo trūkumus.
Todėl ministerija įgyvendina šios pagalbos teikimo reformą, kurios pagrindu bus sukurta centralizuota Greitosios pagalbos tarnyba. Ji pradės veikti ateinančių metų liepos 1-ąją.“
Šiuo metu, pasak O.Vitkūnienės, greitosios pagalbos modelis yra toks, kad paslaugas teikia vietos tarnybos, kurių steigėjai – vietos savivaldos: „Ką matome iš statistikos tokių skaudžių atvejų kaip dabar atsitiko Alytuje, esant decentralizuotam modeliui, greitoji pagalba veikia labai netolygiai. Vieni susitvarko su keliamais reikalavimai, kiti – ne.“
Ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė tvirtino, kad po reformos greitosios medicinos pagalbos stotys bus išdėstytos visos šalies mastu ir teiks paslaugas koordinuotai, nepaisant rajonų ribų. O tikslai labai aiškūs – kad miesto vietovėse greitoji atvyktų iki 15 minučių, kaimiškose – iki 25 minučių.
Pastaruoju metu ministerijos atstovai susitinka su savivaldybių specialistais dėl greitųjų medicinos pagalbos tarnybų turto ir teisių perdavimo valstybei.
„Vienos savivaldybės tai yra padariusios, kitos – ne. Svarbu pabrėžti, kad nuo ateinančių metų liepos 1-osios jos neturės teisės teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugų“, – teigė O.Vitkūnienė.