Pasaulio banko tyrimo išvadose įvardijama, kad labiau raštingi suaugusieji paprastai turi mažiau stigminių nuostatų visais su psichikos sveikata susijusiais aspektais. Visgi dėl raštingumo stokos stigma mūsų visuomenėje vis dar labai gaji. Net 25 proc. dalyvavusių tyrime valstybės, savivaldybių įstaigose bei mokyklose dirbančių suaugusiųjų manė, kad psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės yra pavojingesni už kitus asmenis.
Net 83 proc. respondentų teigė norintys, kad niekas nesužinotų, jei jų draugai patirtų psichikos sveikatos sunkumų, o 17 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad psichikos sveikatos sunkumai yra asmeninės nesėkmės požymis.
Dėmesys – ir jaunimui, ir suaugusiems
Rūpintis savo psichikos sveikata turėtų tapti kasdieniu įpročiu mums visiems, o susidūrus su sunkumais – įprasta kalbėtis apie tai, prireikus kreiptis emocinės paramos ar specialistų pagalbos. Deja, kaip rodo tyrimų duomenys, jaunimui trūksta žinių ir įgūdžių, kaip tai padaryti, o šalia esantiems suaugusiems neretai kyla sunkumų padėti dėl jų nuostatų ir požiūrio į psichikos sveikatą.
Būtent todėl viena iš SAM inicijuojamų programų bus skirta psichikos sveikatos raštingumui. Pirmasis jos modulis bus skirtas vaikams ir jaunimui kaip labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei, o ateityje ši programa apims visas amžiaus grupes.
Neatsitiktinai kita SAM inicijuojama programa yra susijusi su psichikos sveikata susijusios stigmos mažinimui, dar vadinama Psichikos sveikatos ambasadorių programa. Šia iniciatyva bus siekiama įgalinti asmenis, patyrusius arba patiriančius psichikos sveikatos sunkumų ar susidūrusius su artimųjų psichikos sveikatos sunkumais, tapti psichikos sveikatos ambasadoriais savo bendruomenėse ir dalytis savo patirtimi, taip mažinant socialinį atstumą ir griaunant visuomenėje nusistovėjusius mitus. Daugiau apie programą galite rasite čia.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjos Simonos Bieliūnės teigimu, suaugusieji, esantys šalia jaunimo, neturi palikti jaunuolių vienų spręsti psichikos sveikatos sunkumus – tam reikia valstybės pastangų ne tik stiprinti jaunų žmonių psichikos sveikatą, bet ir padėti jų tėvams ar mokytojams. Itin svarbus sėkmės faktorius, anot jos, yra bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių, įstaigų ir organizacijų.
Pokyčiai – ir švietime
Pozityvu, kad psichikos sveikatos temos yra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kitais mokslo metais startuosiančios Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos dalis. Bendros pastangos ją įgyvendinant gali sukurti pozityvią sinergiją jaunimo psichikos sveikatos stiprinimui.
„Svarbu, kad jau mokykloje jaunimas turėtų galimybę ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, išmoktų pažinti save, savo emocijas ir jas tinkamai išreikštų, taip pat ugdytųsi gebėjimus dirbti su kitais ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – pastebi Švietimo, mokslo sporto ministerijos atstovė Irena Raudienė.
Jaunimo psichikos sveikatos būklė ir jos gerinimas, kaip niekada iki šiol, itin aktualus klausimas ne tik Lietuvoje. Daugelis valstybių šią sritį įvardija kaip prioritetą, kuriam spręsti turi būti diegiamos mokslu pagrįstos priemonės. Tikimasi, kad šios tarpsektorinės pastangos ir horizontalūs veiksmai palaipsniui atneš siekiamus pokyčius šeimose, mokyklose ir kitose bendruomenėse.
Startuoja kampanija
Dar šiais metaus siekiant supažindinti kuo daugiau jaunų žmonių, jų tėvų, mokytojų ar kitų suaugusiųjų su skirtingomis psichikos sveikatos temomis, spalio 25 d. pradėta socialinių tinklų ir internetinių portalų socialinė kampanija.
Jos metu jauni žmonės daugiau sužinos apie įvairius psichikos sveikatos rizikos veiksnius, gaus praktinių ir pritaikomų patarimų, o suaugusieji – vertingų įžvalgų, padėsiančių spręsti kasdienius iššūkius, susijusius su jaunimo psichikos sveikata. Visus komunikacijos veiksmus lydės nuoroda į pagalbasau.lt platformą.
Šioje platformoje pateikiama išsami ir patikima informacija apie psichikos sveikatos sunkumus, jų atpažinimą ir nemokamai prieinamą pagalbą, paslaugas. Joje sukurta ir atskira skiltis jaunimui, išskiriant jiems aktualiausias temas.
SAM primena, kad kilus sunkumams, jauni žmonės ar šalia jų esantys suaugusieji visuomet turi galimybę pasikalbėti su emocinės paramos linijų savanoriais. Taip pat galima kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti psichologinės gerovės paslaugų – individualių arba grupinių konsultacijų pačiomis įvairiausiomis temomis – pradedant nuo konfliktų valdymo, streso įveikos, baigiant savitarpio paramos grupėmis. Susiduriant su sudėtingesnėmis situacijomis specialistų pagalba yra prieinama psichikos sveikatos centruose.
