Tikimybė nualpti – 50 procentų
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog egzistuoja 50 proc. tikimybė, kad per savo gyvenimą žmogus nualps bent vieną kartą.
Sinkopė (apalpimas) – praeinantis sąmonės netekimas dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, kurio priežasčių daug, tačiau jas nustatyti dažnu atveju sunku. Sinkopė pasireiškia staiga (žmogus pargriūva, neretai susižaloja), trunka kelias sekundes ar minutes, savaime visiškai praeina.
Pasitaiko, kad nualpsta net paaugliai. Dauguma vazovagaline sinkope sergančių žmonių pirmą kartą nualpsta iki 40 metų. Tai nutinka tuo momentu, kai nebeveikia normalus žmogaus kūno gebėjimas kontroliuoti kraujospūdį.
Prietaisas – pirmasis Lietuvoje
Klaipėdos jūrininkų ligoninės įsigyta nepertraukiama neinvazinė kraujospūdžio ir hemodinamikos registravimo sistema – pirmoji Lietuvoje. Ji naudojama atliekant pasyvios ortostazės mėginį, kurio metu fiksuojama nuolatinė paciento hemodinaminių parametrų bei elektrokardiogramos (EKG) stebėsena ramybės ir tyrimo metu.
Didžiausias šios modernios sistemos pranašumas, lyginant su ankstesne, yra tai, kad arterinis kraujospūdis matuojamas nuolat ir leidžia nuspėti, ko tikėtis. Tuo metu arterinio kraujospūdžio matavimas ant žasto užtrunka, o šio tyrimo metu svarbi kiekviena sekundė.
Tyrimo metu matuojamas sistolinis, diastolinis ir vidurinis kraujospūdis, širdies išstūmimo tūris, daroma elektrokardiograma. Visi parametrai atvaizduojami grafine ir skaitmenine forma.
Gavus paciento tyrimo rezultatus galima diferencijuoti sinkopės priežastį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sąmonės netekimas galimas ir dėl kitų, ne kardiovaskulinių, ligų, todėl dažnu atveju reikalinga kelių specialistų konsultacija. Moderni sistema, komandinis darbas lemia teisingą diagnozę ir gydymą.
„Atliekant širdies ir kraujagyslių autonominės funkcijos tyrimus reikia nuolat registruoti EKG ir kraujospūdį, nes sinkopės metu kraujospūdis gali keistis per kelias sekundes. Įprastu būdu geriausiu atveju galima kraujospūdį išmatuoti vieną kartą per minutę. To nepakanka diagnozei nustatyti ir tyrimo saugumui užtikrinti.
Naudojant naująją diagnostinę sistemą pasyvios ortostazės tyrimo metu kraujospūdis matuojamas nuolatos. Prireikus kontroliniam matavimui sistema automatiškai išmatuoja kraujospūdį žasto srityje“, – apie įrangos pranašumus ir svarbą aiškina Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja Roma Kavaliauskienė.
Pacientas nejaučia diskomforto
Ortostatinio tyrimo metu pacientas paguldomas ant specialios lovos ir pakeliamas į vertikalią padėtį, po to vėl paguldomas, stebima, kaip nuo kūno pozicijos keičiasi jo būsena, hemodinaminiai parametrai, ant rankų pirštų pritvirtintais dvigubais jutikliais – taip lengvai gaunama svarbi informacija apie arterinio kraujospūdžio kitimą, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.
Tai visiškai neinvazinis metodas, žmogus nepatiria jokio skausmo ar diskomforto. Tyrimas trunka 20–40 minučių. Jei prireikia, atliekamas provokacinis mėginys – po liežuviu purškiama medicininio preparato ir dar 15–20 minučių stebima organizmo reakcija. Taip plečiant kraujagysles bandoma išprovokuoti sinkopę.
Belaidžiu ryšiu valdomas skaitmeninis elektrokardiografas visus duomenis perduoda tiesiai į programinę įrangą. Naujoviškas tyrimas leidžia nustatyti, ar tai buvo vienkartinis, daugiau nebepasikartosiantis ir sveikatai per daug nekenkiantis nualpimas, ar situacija yra grėsminga ir žmogų reikia detaliau ištirti kardiologijos skyriuje.
Tiriami stacionaro pacientai
R.Kavaliauskienės teigimu, naujasis prietaisas labai naudingas ir pandemijų metu. COVID-19 sergančiam pacientui yra galimybė įvertinti jo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę remiantis neinvaziniu nuolatiniu kraujospūdžio ir pulso duomenų, elektrokardiogramos ir išvestinių hemodinamikos parametrų stebėjimu pacientų izoliacinėse palatose. Tai leidžia laiku diagnozuoti pacientų būklės pokyčius, stebėti, ar pasirinkta gydymo taktika yra efektyvi.
Su naujuoju išmaniuoju prietaisu šiuo metu dirba gydytojos kardiologės Ernesta Monkūnienė ir Eglė Drebickaitė, slaugytoja Virginija Stirbienė.
Kol kas naujuoju aparatu prireikus tiriami Klaipėdos jūrininkų ligoninėje besigydantys pacientai. Jiems tokį tyrimą dažniausiai skiria gydytojai kardiologai ar neurologai.
Kas yra sinkopė
- Sinkopė (apalpimas) – staigus trumpalaikis sąmonės ir kūno tonuso netekimas, sukeltas ūminio galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo.
- Sinkopė („synkope“ išvertus iš graikų k. reiškia „pertrauka, pauzė“) – dažnas sąmonės sutrikimas. Tai gali būti pavojinga gyvybei būsena ar tik ankstyvas sunkios ligos požymis.
- Sinkopės priežastys labai įvairios, nuo jų priklauso gydymo taktika ir prognozė.
- Ligoninių priėmimo skyriuose tarp skubiai konsultuojamų ligonių patyrusieji sinkopę sudaro 3–5 proc.
- Sinkopė dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones. Tai susiję su širdies ligomis ir aritmijomis, vegetacinių funkcijų sutrikimais, vaistų (ypač jų derinių) vartojimu.
- Konsultuojant sinkopę patyrusį pacientą reikia atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kokia sinkopės priežastis ir kokius tyrimus reikia atlikti, ar žmogų reikia skubiai gydyti stacionare, kokia galima prognozė ir pasikartojimo rizika?
- Tačiau net ir detaliai ištyrus tokius ligonius 20–50 proc. atvejų tiksli sinkopės priežastis nėra nustatoma.
- Tyrimais įrodyta, kad širdies patologijos sukelta sinkopė mirštamumo riziką padidina du kartus ir daugiau.
