Daugelį metų kolonoskopijos buvo nepatogus ir baimę keliantis ritualas vidutinio amžiaus žmonėms, kviečiamiems pasitikrinti, ar nėra ankstyvųjų storosios žarnos vėžio, antro pagal mirtingumą vėžio pasaulyje, požymių.
Dabar atliktas reikšmingas tyrimas rodo, kad kolonoskopijų nauda vėžio profilaktikai gali būti pervertinta, tiksliau, kad ši procedūra vis dar kelia baimę daugeliui žmonių, o tai mažina bendrą jos, kaip patikros priemonės, veiksmingumą.
Atlikus didelį Šiaurės Europos tyrimą, kurio metu po 10 metų buvo stebima beveik 85 000 žmonių, nustatyta, kad kviečiant žmones atlikti kolonoskopiją žarnyno vėžio rizika sumažėjo tik maždaug penktadaliu ir kad ji reikšmingai nesumažino su vėžiu susijusios mirties rizikos.
Prie tyrimo pridėtoje redakcinėje skiltyje, paskelbtoje žurnale „The New England Journal of Medicine“, gastroenterologijos ekspertai rezultatus pavadino „netikėtais ir nuviliančiais“.
Tačiau kovos su vėžiu kampanijos grupės suskubo pabrėžti tyrimo trūkumus ir pabrėžė kolonoskopijos svarbą nustatant vėžį anksti, kai jį lengviausia gydyti.
Tik nedidelė dalis tyrimo dalyvių, pakviestų atlikti kolonoskopiją, iš tikrųjų atvyko į ją, todėl tikėtina, kad tai sumažino pastebėtą procedūros naudą.
Be to, pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo vėžio gydymo būdai, todėl 10 metų gali būti dar per anksti, kad būtų galima įžvelgti realią kolonoskopijos patikros naudą, todėl mokslininkai planuoja pakartoti analizę po 15 metų.
„Profilaktinė vėžio patikra yra geriausias ir patikimiausias būdas išgelbėti gyvybę“, – reaguodama į tyrimą pareiškime teigė Amerikos vėžio draugijos vyriausioji vykdomoji pareigūnė daktarė Karen Knudsen.
„Štai kodėl Amerikos vėžio draugija rekomenduoja suaugusiesiems nuo 45 metų amžiaus atlikti storosios žarnos vėžio atrankinę patikrą, įskaitant kolonoskopiją.
Nėra jokios priežasties keisti šią kryptį.
Rekomenduojama vėžio patikra turėtų būti įprasta geros sveikatos dalis“.
Mažas kolonoskopijų paplitimas
Kolonoskopija šiuo metu yra pagrindinis storosios žarnos vėžio atrankinės patikros tyrimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur sveikatos priežiūros institucijos rekomenduoja jį atlikti kas 10 metų.
Tuo tarpu daugelyje kitų pasaulio šalių kolonoskopinė patikra nėra taikoma, iš dalies dėl to, kad trūksta atsitiktinių imčių tyrimų įrodymų apie jos veiksmingumą.
Dauguma Europos šalių pirmenybę teikia pigesniems išmatų imunocheminiams testams (FIT), kuriais išmatose ieškoma kraujo.
Šis naujas tyrimas yra pirmasis, kuriame atsitiktinės atrankos kontroliuojamu tyrimu, kuris yra auksinis klinikinių tyrimų standartas, lyginama kolonoskopinė patikra su patikra be patikros.
Komanda, vadovaujama Oslo universiteto mokslininkų, darbą pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį, įdarbindama daugiau nei 84 000 55–64 metų amžiaus žmonių Lenkijoje, Norvegijoje ir Švedijoje.
Maždaug 28 000 dalyvių buvo atsitiktinai atrinkti, kad gautų kvietimą atlikti kolonoskopiją, o likusieji tęsė įprastą priežiūrą, kuri neapėmė reguliaraus kolonoskopinio patikrinimo.
Praėjus 10 metų, tyrėjai nustatė, kad dalyvių, kurie buvo pakviesti atlikti kolonoskopiją, rizika susirgti storosios žarnos vėžiu sumažėjo 18 proc. palyginti su tais, kurie niekada nebuvo pakviesti atlikti kolonoskopijos, tačiau abiejų grupių mirties nuo storosios žarnos vėžio rizika reikšmingai nesiskyrė.
Apskritai tyrimo metu nustatyta, kad pakvietus 455 55–64 metų amžiaus žmones atlikti kolonoskopiją, pavyks išvengti vos vieno storosios žarnos vėžio atvejo.
Pagrindinės išlygos
Tačiau šis tyrimas turi svarbių išlygų. Pagrindinė iš jų yra ta, kad iš visų pakviestųjų atlikti kolonoskopiją tik 42 proc. dalyvių iš tikrųjų nuvyko atlikti kolonoskopiją.
„Patikra gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei ji atliekama“, – rašoma prie tyrimo pridėtame redakciniame straipsnyje, kuriame priduriama, kad didesnis dalyvavimas turėtų labiau sumažinti vėžio ir su juo susijusių mirčių riziką.
Ir čia yra kur tobulėti: kviestinės grupės dalyvių, kuriems buvo atlikta atrankinė patikra, procentinė dalis buvo daug didesnė Norvegijoje (61 proc.) nei Lenkijoje (33 proc.).
Vertinant tik tuos, kuriems buvo atlikta kolonoskopija, apskaičiuota, kad ši procedūra sumažino sergamumą storosios žarnos vėžiu 31 procentu, o su storosios žarnos vėžiu susijusios mirties riziką – 50 procentų, t. y. daug garbingesni rezultatai.
Apskritai duomenys rodo, kad kolonoskopija, kaip atrankinės patikros priemonė, sumažina asmens riziką susirgti storosios žarnos vėžiu nuo 18 proc. iki 31 proc., o mirties riziką – net 50 proc.
„Tikrasis poveikis yra kažkur per vidurį“, – „Euronews Next“ sakė tyrimo bendraautorius daktaras Michaelis Bretthaueris, Oslo universiteto gastroenterologas.
„Manau, kad tai gana patikima nauda vėžio patikros priemonei“, – pridūrė jis.
Kolonoskopijos alternatyvos
Vis dėlto bendras vėžio rizikos sumažėjimas buvo mažesnis, nei mokslininkai tikėjosi remdamiesi stebėjimo ir modeliavimo tyrimais.
Tyrimą apžvelgę redaktoriai teigė, kad dėl šių išvadų gali būti sunku pateisinti kolonoskopijos, kaip įprastinės vėžio patikros formos, „riziką ir išlaidas“, kai yra paprastesnių ir mažiau invazinių metodų, pavyzdžiui, sigmoidoskopija, kurios metu tiriama tik apatinė žarnyno dalis, arba FIT patikra, kurios metu tiriami tik išmatų mėginiai.
„Manau, kad skirtumas tarp FIT patikros ir kolonoskopijos efektyvumo gali būti ne toks didelis, kaip manė amerikiečiai“, – sakė Bretthaueris.
Dauguma Europos šalių įprastai storosios žarnos vėžio patikrai naudoja FIT patikrą, „Euronews Next“ sakė skėtinės pacientų organizacijos „Digestive Cancers Europe“ vadovė Zorana Maravič.
Tai reiškia, kad 50–74 metų amžiaus žmonių prašoma siųsti išmatų mėginius į laboratorijas, o po to, jei FIT tyrimas parodo kraujo požymių išmatose, atliekama kolonoskopija.
„Kolonoskopijos metu galima pamatyti, ar žarnyne yra kokių nors pokyčių, tačiau dar svarbiau, kad dažnai galima pašalinti kai kuriuos žarnyne esančius polipus, todėl galima aptikti ir pašalinti darinius dar prieš jiems tampant piktybiniais“, – aiškino Maravič.
Ji pabrėžė, kad anksti diagnozuotas storosios žarnos vėžys gali būti sėkmingai gydomas ir išgydomas, o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia daugiau nei 90 proc., tačiau šis išgyvenamumo rodiklis labai sumažėja, kai vėžys diagnozuojamas vėlesnėse stadijose – metastazavusio žarnyno vėžio atveju jis siekia vos 10 proc.
„Storosios žarnos vėžio patikra gelbsti gyvybes“, – pabrėžė Maravič ir pridūrė, kad tikisi, jog ateityje į patikros vizitus ateis daugiau žmonių.
„Dažnai kalbame apie dirbtinio intelekto valdomą mediciną ir apie tai, kaip didieji duomenys pagerins pacientų gydymo rezultatus, tačiau visa tai neveiks, jei neįtikinsime žmonių pirmiausia atlikti tyrimą ir gauti šiuos duomenis.“
Pagal euronews.com
