Pasak ligoninės vadovo, žinia – netikėta, nes chirurgijos paslaugų rajone labai reikia – per 9 mėnesius atlikta daugiau nei 1200 operacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ramina, kad sprendimas nėra galutinis bei ramina aistras: esą net uždarius reanimacijos skyrių Raseinių ligoninėje, gyventojai pagalbą gautų kitur.
Nemaloni staigmena
Angelė skuba į Raseinių ligoninę lankyti sergančiojo. Džiaugiasi, kad nereikia toli važiuoti, sako būtų sunku. Iki didesnių gydymo įstaigų Kaune ar Šiauliuose – 80 kilometrų, o dar kelias atgal.
„Turiu sergantį tėtį, guli dabar ligoninėje. Tai va šičia, Raseiniuose gi yra tokie specialistai, tai būtinai reikalinga ligoninė“, – pasakojo raseiniškė.
Išgirdusi apie galimus pokyčius ligoninėje, moteris neslėpė nerimo. „Nueinu į ligoninę matau, kad guli labai daug senukų, kur jiems paskui važiuot, į Kauną? Ten gi kokios eilės, Kaune neįmanoma, nei atsigultį į ligoninę, nei prieiti pas gydytojus“, – patikino Angelė.
Kalbos, kad nuo 2025 metų Raseinių ligoninėje neliks intensyviosios terapijos skyriaus, pasklido kai pasirodė A.Dulkio įsakymas.
„Ministro įsakymų patvirtintas klasteris, paminėtos ligoninės, kuriose, pagal klasterį lieka intensyvi terapija. Mūsų ligoninės tame sąraše nėra. O intensyvi terapija nuo 25 metų sietina su chirurginių paslaugų teikimu (...) Mums buvo šiek tiek netikėta šitas įsakymas, buvo planai truputį kiti“, – sakė Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas.
Medikams – miglotos perspektyvos
Be intensyviosios terapijos ligoninėje nebūtų galima atlikti operacijų, kurių metu taikoma narkozė. Skaičiuojama, kad per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Raseinių ligoninėje atlikta daugiau nei 1200 operacijų.
„Šitų paslaugų poreikis yra didelis. Gydytojų chirurgų, traumatologų, anesteziologų reanimatologų turime pakankamai. Galime ir labai norime ir toliau teikti šitas paslaugas“, – pasakojo V.Merkliopas.
Pasak direktoriaus, ligoninėje norinčiųjų dirbti yra: tarp medikų – daug jaunų gydytojų. Gydymo įstaiga šiuo metu darbą siūlo kardiologui, neurologui, reikėtų dar vieno chirurgo, bet dėl neaiškios ateities nežinia, ar jauni specialistai norės dirbti rajone.
„Gydytojai traumatologai, chirurgai tikrai darbo rastų ir kitose šalyse, jų poreikis yra didelis, tai ir tai yra grėsmė. Jie visuomet prieš atvykdami, įsidarbindami klausia, o kokia perspektyva, kokia ateitis?“, – pasakojo V.Merkliopas.
Raseinių rajono meras Andrius Bautronis įsitikinęs, kad ligoninė saugi, chirurginės paslaugos išliks.
„Jeigu neįgyvendini tam tikrų reikalavimų, tada sudėk ginklus ir neteik tos paslaugos. Taip nutiko su akušerijos skyriumi (...) šitas fenomenas negresia su chirurgija ir ortopedija, nes mes turime didelį kiekį paslaugų, darbo netrūksta“, – patikino A.Bautronis.
Nemano, kad didmiesty bus geriau
Už ligoninių pertvarką atsakinga viceministrė sako, kad laukia dvejų metų pereinamasis laikotarpis, po jo ir paaiškės, kurios ligoninės tęs veiklą, kurios turės persitvarkyti.
„Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių mums tiek daug nereikia, kiek mes Lietuvoje dabar turime (...) jeigu bus pakankamas pacientų srautas, skyrius liks, jeigu to srauto nebus, tai ką gi tada padarysi, teks transformuotis. Bet savivaldybės gyventojai medicinos pagalbą gaus. Šitą mes garantuojame“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Raseiniškiai abejoja ar tikrai laiku sulauktų pagalbos.
„Jeigu žmogui yra blogai, jam laukti yra dar blogiau, nes lieka tik tos stambios ligoninės, kur jeigu į priėmimo skyrių papuoli, tai be 6 valandų laukimo niekaip. Čia vietoje vistiek greičiau“, – sakė prie ligoninės sutikta raseiniškė.
„Jeigu uždarinės Raseiniuose tuos skyrius, tai nemanau, kad viskas operatyviai ir greitai vyks“, – antrino kita gyventoja.
Intensyviosios terapijos paslauga gyventojams turėtų būti pasiekiama per valandą. Iš tų rajonų, kurių gydymo įstaigose neliks intensyvios terapijos, ligoniai būtų vežami į artimiausią tokį skyrių turinčią ligoninę.
