Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo rezidentų atlyginimus didinti, ketina nustatyti tvarką, kad šykštėti negalėtų ir pačios gydymo įstaigos. Rezidentai siūlymą sveikina, bet didžiųjų ligoninių atstovai pabrėžia, kad jaunas gydytojas turi mokytis, o ne vaikytis didesnių pinigų.
Kita problema – rajonuose jaunų gydytojų reikia su žiburiu ieškoti. Patys rezidentai pabrėžia, kad prievarta į mažesnius miestus jų siųsti negalima.
Algą mokės ir ligoninės
Rezidentūrą gali trukti net septynerius metus, bet pagal esamą tvarką darbo užmokestis gali būti didinamas tik vieną kartą. SAM nori, kad rezidento alga kiltų kasmet, nes jo kvalifikaciją nuolat auga.
Siūloma, kad pirmais rezidentūros metais jaunasis gydytojas gautų 60 proc. vidutinio specialisto atlyginimo siekiantį užmokestį, o septintaisiais studijų metais – kiek daugiau nei 70 proc.
Toks modelis iš Valstybės biudžeto pareikalautų papildomų 9,5 mln. eurų.
Tačiau norima, kad dalį algos jauniesiems gydytojams mokėtų ir juos priimančios rezidentūros bazės t. y. ligoninės, kuriose jie dirba.
„Pokytis siūlomas tam, kad gydytojai rezidentai nebebūtų traktuojami kaip nemokama darbo jėga. Be abejo, nenorime sukelti ir nepakeliamos naštos gydymo įstaigoms“, – Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje šią savaitę sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Pasak jo, ligoninių indėlis turėtų augti palaipsniui. 2023 m. gydymo įstaiga turėtų prisidėti ne mažiau 1 proc., o 2027 m. – ne mažiau 5 proc.
„Pabrėžiu formuluotės dalį „ne mažiau“. Gydymo įstaigoms paliekami vartai, konkuruojant dėl gydytojų rezidentų, nustatyti didesnį prisidėjimo procentą“, – akcentavo A.Pečkauskas.
Prievolės važiuoti į rajoną nenori
Jaunieji medikai siūlomiems pokyčiams pritaria, tačiau teigė, kad naudą iš jų darbo gaunančios ligoninės turėtų prisidėti prie rezidentų darbo apmokėjimo.
„Ne tik mes gauname naudą, esame mokomi, bet ir įstaiga gauna tam tikras paslaugas“, – sakė Seimo SRK posėdyje dalyvavęs Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos (LJGA) valdybos narys Paulius Blažauskas.
Šiuo metu rezidentai tik retais atvejais dirbti išvyksta iš mažesnius Lietuvos miestus. 3,28 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir 1,21 proc. Vilniaus universiteto (VU) gydytojų rezidentų atlieka rezidentūros ciklus ne Vilniuje ir ne Kaune.
SAM ketina įpareigoti, kad tam tikrą rezidentūros dalį būsimi gydytojai praleistų regionų ligoninėje. Tačiau jaunųjų gydytojų atstovas pabrėžė, kad medikai negali būti per prievarta verčiami išvykti į mažesnes ligonines, derėtų atsižvelgti ir būsimo gydytojo norus.
„Tai (medikų judumas – aut. pastaba) yra skatintinas, bet negali būti taip, kad regione numatyta 30 proc. studijų trukmės ir jūs išvažiuokite, kaip norite.
Esame jauni žmonės, dalis sukūrę šeimas, turime įsipareigojimus. Pusei metų išvažiuoti – kai kuriems yra labai didelis iššūkis“, – pabrėžė P.Blažauskas.
„Tai turėtų būti rezidento pasirinkimas, o ne prievolė“, – pridūrė LJGA valdybos narys.
Pabrėžia, kad rezidentai dar mokosi
Tačiau didžiųjų ligoninių vadovai konkurencijos skatinimą vertina neigiamai. Esą pinigai neturi užgošti gydytojo parengimo kokybės.
„Nerimą kelia klausimas, ar gydytojų rezidentų pritraukimas netaps varžytuvėmis, kas daugiau sumokės pinigų? (…) Gydytojas rezidentas yra besimokantis specialistas, jis dar tik siekia tapti pačiu geriausiu savo srities atstovu.
Tam jam reikalingos kelios sąlygos: infrastruktūra, įranga, patyrę kompetetingi mokytojai ir sudėtingi pacientai“, – sakė Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms Tomas Lapinskas.
Pasak jo, dėl didesnių pinigų į mažesnę ligoninę išvykęs rezidentas gali įgyti ne visus jam reikalingus įgūdžius.
Jam antrino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas Vytautas Kasiulevičius.
„Kad jis (rezidentas – aut. pastaba) budės ir teiks pagalbą gyventojams, aš tikiu. Bet ar jis įvykdys procedūrų kiekį, kuris numatytas studijų programoje?“, – klausė V.Kasiulevičius.
Universitetinės, regionininės, respublikinio pavaldumo ligoninės, jo manymu, pacientų srautus užtikrinti pajėgia, tačiau regionuose gydytojui specialistui gali trūkti jam taip reikalingos praktikos.
„Įsivaizduokime, neurochirurgas išvyksta į rajono ligoninę. Jis gali praeiti ribotą bendros chirurgijos ciklą. Viskas. Ką jis ten daugiau veiks?“, – pavyzdį pateikė V.Kasiulevičius.
Jis pridūrė, kad tinkamo parengimo mažesnėse ligoninėse negaus ir kitų sričių specialistai. Tik nedidelė dalis – vidaus ligų, šeimos gydytojai – gali ženklesnę rezidentūros dalį praleisti rajone.
Rezidentai dažnai skundžiasi, kad universitetinės ligoninės į juos žvelgia, kaip į nemokamą darbo jėgą, tačiau gydymo įstaigos šio termino purtosi, apie šią problemą užsiminė ir viceministas.
Tačiau didieji medicinos centrai su tuo nesutinka.
„Nežinau iš kur kilo lozungas: „Nemokama darbo jėga“. Iš praktikos matome, kad dalis darbo užmokesčio gydytojams rezidentams yra apmokamas iš sveikatos priežiūros įstaigų. Tai yra papildomas darbas, budėjimai, švenčių dienos“, – pastebėjo T.Lapinskas.
Pasak Kauno klinikų atstovo, gydymo įstaiga rezidentams pernai išmokėjo 1,2 mln. euro.
Rajonai nesupranta į kokią upę brenda?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis tikino turįs baimę, kad jaunųjų medikų taip laukiančios mažosios ligoninės neįvertina, kad vyresni kolegos jų mokymui turės skirti nemažai laiko.
„Greičiausiai jos (regionų ligoninės – aut. pastaba) pamatys tas pačias problemas, kaip universitetų ligoninės. Rezidentų vadovai sako: „Kas mums mokės už mokymą? Už tai, kad pacientą ilgiau laikome poliklinikoje? Ar tai operacija ilgiau trunka, daugiau komplikacijų gali patirti“. Subalansuotas požiūris, tam tikras atsargumas turi būti“, – teigė K.Petrikonis.
V.Kasiulevičiaus teigimu, toks modelis tinka studijas jau baigusių gydytojų, bet ne rezidentų pritraukimui.
V.Kasiulevičius pastebėjo, kad ir dabar yra bent 70 mažesnių rezidentūros bazių, tačiau medikai iš Vilniaus ir Kauno išvyksta retai. Kodėl?
„Taip, yra kaltės to, kad rezidentų vadovai, koordinatoriai kritiškai žiūri į kitas ligonines, mano, kad aukščiausio lygio ligoninėje galima geriausiai išmokyti. Problema yra, su ja dirbame“, – sakė V.Kasiulevičius.
Tačiau ir patys rezidentai, pasak jo, iškelia transporto, pragyvenimo, būsto kitame mieste klausimus. Nereikia pamiršti, kad rezidentai – 25–35 m. amžiaus žmonės – dažnai jau yra sukūrę šeimas.
„Jeigu kalba eina apie išvykimą mėnesiui, gal didelė problema nekyla. Bet jei kalba eina apie išvykimą metams, o pagal Vyriausybės nutarimą mes (universitetai, aut. pastaba) turėsime užtikrinti didesnius srautus ilgesniam laikui.
Rezidentai kelia tą patį klausimą: „Man reikia pervesti vaiką į darželį. Kaip tai bus išspręsta?“ Patikėkite, nors visi kalba gražiai, realybėje tie klausimai nėra sprendžiami paprastai“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Abejoja dėl studijų ilginimo
Nuo kitų metų Lietuvoje ilginama rezidentūros studijų trukmė. Ministerijos teigimu, tai užtikrins geresnę mokslo kokybę ir sudarys sąlygams jauniems medikams pasistažuoti mažesnėse ligoninėse. Dėl šio sprendimo rezidentų atstovas nesiskundė, tačiau jis užkliuvo parlamentarams.
Seimo SRK pirmininkas Antanas Matulas išreiškė abejonę, ar ilga studijų trukmė neatšaldys jaunimo entuziazmo rinktis medicinos mokslus.
„Šiandien situacija Europoje ir pasaulyje tokia, kad nelabai kas nori studijuoti. Kai kurios Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija sumoka net už lėktuvo bilietus, viešbučius, kad atvažiuotų savaitei, dviem gydytojas padirbti, pabudėti. Todėl, kad niekas nenori. O mes dabar labai uoliai didiname studijų trukmes.
Suprantu tendencijas, bet teigti, kad tik ilgindami studijas galėsime dalį rezidentų išleisti į kitas bazes yra visiškai neteisinga“, – dėstė A.Matulas.
Jam pritarė Seimo SRK narys, taip pat konservatorius, Linas Slušnys: „Jeigu mes labai ilginame rezidentūrą, turime bėdą, kad jaunam žmogui bus nebepatrauklu studijuoti. Palyginus su tuo, ką investuoji, (rezidento, aut. pastaba) atlyginimas šiaip sau“.
Lietuvoje šiuo metu yra maždaug 1,7 tūkst. medicinos ir odontologijos rezidentų.
